Laikiną parodą pavadinimu „Franco, pergalė ir respublika. Nebaudžiamumas ir miesto erdvė“ („Franco, Victòria i República. Impunitat i espai urbà“) sudaro skulptūros, pastatytos Barselonos gatvėse praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams po diktatoriaus, pradėjusio šalies perėjimą prie demokratinės santvarkos, mirties.
Viena skulptūrų vaizduoja F.Franco be galvos, sėdintį ant arklio, o kita – skirta pagerbti diktatoriaus karių pergalę Ispanijos pilietiniame kare.
Abi skulptūros išprovokavo pasipiktinimo bangą ir buvo apmėtytos kiaušiniais praėjus kelioms minutėms nuo oficialaus parodos atidarymo, iš Barselonos pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Per darbų pristatymą nuo F.Franco režimo nukentėjusių žmonių teises ginantis judėjimas surengė tylią protesto akciją, o katalonų separatistai skandavo „Mūsų gatvėse nėra vietos fašistams“.
Tuo tarpu Barselonos vicemeras Gerardo Pisarello sakė, kad šios parodos tikslas yra „pasmerkti frankizmo nusikaltimus ir nebaudžiamumą – netgi demokratinėje santvarkoje“.
Katalonų nacionalistai sako, kad iki sausio veiksianti paroda trivializuoja F.Franco diktatūros, griežtai slopinusios bet kokias separatizmo apraiškas, nusikaltimus.
Vyksant pereigai prie demokratijos, Ispanija priėmė teisės aktą dėl amnestijos už diktatūros nusikaltimus, įvykdytus per 1936-1939 metų Ispanijos pilietinį karą.
1977-ųjų amnestijos įstatymas užkerta kelią Ispanijai tirti pilietinio karo laikų nusikaltimus ir už juos teisti. Tai galioja ir nusikaltimams, įvykdytiems F.Franco dešiniojo sparno diktatūrinio režimo, gyvavusio iki generolo mirties 1975 metais.
Nors yra priimtas teisės aktas, reikalaujantis pašalinti iš viešų vietų visus frankizmo simbolius, jų vis dar esama daugelyje savivaldybių.
