„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Barselonos merė pavadino Izraelį apartheido valstybe ir nutraukė ryšius

Barselonos merė nutraukė oficialius miesto ryšius su Izraeliu, kaltindama šią šalį „apartheido nusikaltimu prieš Palestinos žmones“.
Barselonos merė Ada Colau
Barselonos merė Ada Colau / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Izraelis Barselona

Barselonos merės Ados Colau trečiadienį priimtas sprendimas turi nedidelį praktinį poveikį, išskyrus tai, kad juo nutraukiamas 25 metus galiojęs giminiavimosi susitarimas su Tel Avivu.

Tačiau miesto, kuris yra populiari turistinė vieta ir kuriame įsikūręs vienas garsiausių pasaulio futbolo klubų, pareiškimas yra labai simboliškas ir papildo vis didėjantį sąrašą kritikų, Izraelį vadinančių apartheido valstybe. Izraelis atmeta tokius kaltinimus kaip delegitimizuojančius ir antisemitinius, o Barselonos sprendimą pavadino apgailėtinu.

Laiške Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu A.Colau teigė, kad šis žingsnis žengtas po dešimčių vietos grupių ir tūkstančių aktyvistų kampanijos.

„Būdama Barselonos, Viduržemio jūros regiono miesto, merė ir žmogaus teisių gynėja, negaliu būti abejinga sistemingam Palestinos gyventojų pagrindinių teisių pažeidinėjimui, – rašė ji. – Būtų didelė klaida taikyti dvejopų standartų politiką ir užmerkti akis prieš pažeidimą, kurį jau dešimtmečius plačiai tikrina ir dokumentuoja tarptautinės organizacijos.“

Pastaraisiais metais trys gerai žinomos žmogaus teisių grupės – „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir Izraelio organizacija „B'Tselem“ – apkaltino Izraelį apartheidu tiek šalies viduje, tiek okupuotose teritorijose.

„Amnesty International“ ir kitos grupės teigia, kad pats teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, suskaidymas yra bendro kontrolės režimo, skirto žydų hegemonijai nuo Viduržemio jūros iki Jordano upės išlaikyti, dalis.

Teisių grupės atkreipia dėmesį į diskriminacinę politiką Izraelyje ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, Izraelio vykdomą Gazos Ruožo, kurį nuo 2007 metų valdo kovotojų grupuotė „Hamas“, blokadą, nuolatinę Vakarų Kranto kontrolę ir žydų gyvenviečių, kurias didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko neteisėtomis, statybas. Susirūpinimą dar labiau padidino tai, kad naujoje griežtosios linijos Izraelio vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, prieštaraujantys Palestinos nepriklausomybei.

Palestiniečiai siekia, kad Vakarų Krantas, Rytų Jeruzalė ir Gazos Ruožas – 1967 metais Izraelio okupuotos teritorijos – ateityje taptų jų nepriklausoma valstybe.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs