Tarp žaliuojančių Baskijos, besiribojančios su Prancūzija, kalnų kažkada vyko žiauri kampanija dėl regiono nepriklausomybės. Dabar baskus nuo minties apie atsiskyrimą sulaiko dosni mokestinė autonomija.
„Mes neturime tokio ekonominio pasipiktinimo, – sakė Aitoras Estebanas iš Baskų nacionalinės partijos Ispanijos parlamente. – Nuoskauda dėl pinigų neskatina žmonių veikti. Tai – didelis skirtumas.“
Katalonijos vyriausybė Madrido neprašo Baskijos stiliaus susitarimo, o reikalauja nepriklausomybės. Parama atskiros valstybės kūrimui buvo išreikšta spalio 1 dieną vykusiame referendume, kurį Madridas laiko nelegaliu. Jame balsavo 42 proc. balso teisę turinčių katalonų, 90 proc. jų pasisakė už nepriklausomybę.
Tiesa, spalio 10 dieną į Katalonijos parlamentą kreipęsis regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as atidėjo nepriklausomybės paskelbimą, sakė sieksiantis dialogo su Madridu.
Vis dėlto dauguma regiono valdančiajai koalicijai priklausančių įstatymų leidėjų privačiai kalba, kad atsisakytų nepriklausomybės idėjos tuo atveju, jei Katalonijai būtų suteikta tokia pati mokesčių autonomija kaip ir Baskijai.
Dauguma regiono valdančiajai koalicijai priklausančių įstatymų leidėjų privačiai kalba, kad atsisakytų nepriklausomybės idėjos tuo atveju, jei Katalonijai būtų suteikta tokia pati mokestinė autonomija kaip ir Baskijai.
Kai kurie Madrido socialistai mano, kad tokia mokestinė autonomija galėtų tapti kompromisu, padedančiu išspręsti politinę krizę. Tiesa, centrinei vyriausybei tai brangiai kainuotų.
Vis dėlto po pastarųjų dienų įvykių ryžtingai nusiteikęs Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sakė neatmetantis galimybės įvesti tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, besiribojančiame su Prancūzija.
Ispanijos Konstitucijos 155 straipsnis leidžia centrinei vyriausybei iš dalies arba visiškai perimti bet kurio iš 17 regionų valdymą, jeigu tuose regionuose nesilaikoma teisinių įsipareigojimų.
Baskai atsiskirti nebenori
Nors Baskijoje šį mėnesį buvo organizuojami nuosaikūs protestai prieš žiaurius Madrido veiksmus referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės metu, krizė regiono sostinėje Bilbao nepažadino noro atsiskirti nuo Ispanijos.
Šiandien Bilbao balkonuose greta Baskijos vėliavų kabo ir kataloniškos. Tai – solidarumo ženklas. Vis dėlto miestas išliko klestintis ir taikus.
Sunku patikėti, kad anksčiau čia už pasilikimą Ispanijos sudėtyje pasisakantiems politikams reikėjo asmens sargybinių, žmonės gyveno apimti nuolatinės automobilių sprogdinimų baimės. Šiandien turistų minios drąsiai būriuojasi senamiesčio tavernose ir pasaulinio garso Gugenheimo muziejuje.
Deusto universiteto apklausos duomenimis, šiandien tik 17 proc. baskų palaiko nepriklausomybės idėją, mažiau nei pusė šį klausimą norėtų spręsti referendume.
Baskų karinė grupuotė ETA, per keletą dešimtmečių trukusią atsiskyrimo nuo Ispanijos kampaniją nužudžiusi daugiau nei 850 žmonių, šiemet sėkmingai užbaigė ginkluotą pasipriešinimą – atidavė ginklus.
Šiandien regione vienam žmogui tenka bene daugiausia Ispanijoje pagaminamos produkcijos, nedarbo lygis – vienas žemiausių šalyje.
„Dėl nuovargio, kurį sukėlė metų metus besitęsiantis smurtas, ir neužtikrintumo po ekonominės krizės nepriklausomybės debatai Baskijoje yra atidėti“, – sakė Deusto universiteto sociologijos profesorius Xabieras Barandiaranas.
Ispanija gali tai leisti?
Baskų mokestinė autonomija yra viena dosniausių, palyginti su kitais Europos regionais. Ji buvo įtvirtina 1978-ųjų Ispanijos Konstitucijoje.
2014-aisiais atlikto Ispanijos nacionalinio tyrimų instituto (CSIC) duomenimis, jei tokia pati autonomija būtų suteikta ir ekonomiškai galingesnei Katalonijai, Ispanijos valstybė prarastų apie 16 mlrd. eurų.
2014-aisiais atlikto Ispanijos nacionalinio tyrimų instituto (CSIC) duomenimis, jei tokia pati autonomija būtų suteikta ir ekonomiškai galingesnei Katalonijai, Ispanijos valstybė prarastų apie 16 mlrd. eurų.
Ši suma lygi 13 proc. kitų metų šalies biudžeto, praradimas padidintų Ispanijos biudžeto deficitą ir skolinimosi kainas. Todėl Ispanijos premjeras Mariano Rajoy neleido Katalonijai suteikti mokestinės autonomijos.
Remiantis Baskijos ir Madrido susitarimu, šiaurinis regionas sau pasilieka beveik visus surinktus mokesčius. Prognozuojama, kad šiemet ši suma sieks 13 mrld. eurų. Baskija ketina Madridui grąžinti 800 mln. eurų – kasmetinę kvotą, padengiančią tokias nacionalines išlaidas kaip gynyba ar infrastruktūra.
Praeitais metais tapęs mažumos vyriausybės vadovu M.Rajoy sutvirtino šį susitarimą. Tai – kaina, kurią jis sumokėjo siekdamas užsitikrinti Baskų nacionalinės partijos paramą dėl 2017-ųjų biudžeto.
Kiti regionai liko nepatenkinti tokiu susitarimu, jie beveik vieningai priešinasi panašiam susitarimui su Katalonija – juk tuomet jie gautų mažesnę valstybės biudžeto pajamų dalį.
Paprastai regionai surinktus mokesčius perduoda Madridui, kuris, vadovaudamasis mažiau turtingiems regionams palankia formule, paskirsto lėšas.
2012-aisiais buvęs Katalonijos lyderis Arturas Masas bandė derėtis su M.Rajoy dėl galimybės Katalonijai pačiai rinkti ir išleisti surinktus mokesčius, tačiau dabartinėje situacijoje derybų perspektyvos atrodo blankiai.
Katalonija jau seniai teigė sumokanti neproporcingai daug mokesčių, palyginti su iš Madrido gaunamu finansavimu.
Ispanijos duomenimis, Katalonija į valstybės biudžetą suneša 9,9 mlrd. eurų daugiau, nei gauna. Katalonijos ekonomikos ministras tikina, kad šis skaičius – didesnis.
Ekonomistai teigia, kad Madrido ir regionų mokestinių santykių revizija turėjo būti atlikta anksčiau, kadangi dabartinė sistema nulėmė intensyvią mokesčių konkurenciją. Kai kurios autonominės bendruomenės nepakankamai finansuojamos, todėl jose nukentėjo viešosios paslaugos.
