Generolo Franciso Franco diktatūros metu – 1959-aisiais – įsteigta grupuotė buvo kaltinama dėl šimtų nužudymų ir pagrobimų jai siekiant sukurti nepriklausomą baskų valstybę šiaurės Ispanijos ir pietų Prancūzijos teritorijoje.
Atvirame laiške baskų tautai, kurį ketvirtadienį paskelbė baskų naujienų portalas naiz.eus, grupuotė sako „visiškai išformavusi visas savo struktūras“ ir „daugiau nebereikšianti savo politinės pozicijos, nesiimsianti iniciatyvų ir nebendradarbiausianti su kitais veikėjais“.
„ETA nori užbaigti konflikto tarp Baskų Krašto ir Ispanijos ir Prancūzijos valstybių ciklą; politinio smurto naudojimo ciklą“, – sakoma pareiškime, ketvirtadienį pristatytame Šveicarijoje ir Ispanijoje.
ETA, kurios akronimas baskų kalba reiškia „Euskadi Ta Askatasuna“ (Baskų tėvynė ir laisvė), per savo ginkluotą pasipriešinimą nukovė 853 žmones.
Grupuotė pritraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį, kai 1973 metais Madride nužudė diktatoriaus paskirtą įpėdinį premjerą Luisą Carrero Blanco.
ETA, siekdama finansavimo savo veiklai, taip pat yra pagrobusi dešimtis verslo lyderių; dėl to daugybė žmonių buvo priversti palikti turtingą šiaurinį Baskų regioną.
Pastaraisiais metais savo lyderių areštavimo susilpninta grupuotė 2011-aisiais paskelbė nuolatines paliaubas, o pernai pradėjo oficialų nusiginklavimą.
„Triukšmas ir propaganda“
ETA paskelbė apie visišką likvidavimąsi baskų institucijoms ir pilietinės visuomenės grupėms adresuotame laiške, trečiadienį paviešintame Ispanijos naujienų tinklalapyje eldiario.es.
Tarptautiniai tarpininkai penktadienį pietvakarių Prancūzijoje rengia taikos konferenciją. Joje laukiama Airijos respublikonų judėjimo „Sinn Fein“ buvusio vadovo Gerry Adamso ir kelių Ispanijos partijų atstovų.
Tačiau Ispanijos konservatyvusis premjeras Mariano Rajoy anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad ETA pareiškimas apie išsiformavimą tėra „triukšmas ir propaganda“, bei pažadėjo, jog grupuotė „neliks nenubausta“ už savo nusikaltimus.
„ETA gali paskelbti apie savo dingimą, bet nedingsta nei jos nusikaltimai, nei pastangos juos persekioti ir nubausti“, – sakė jis šiauriniame Logronjo mieste.
M.Rajoy: „ETA gali paskelbti apie savo dingimą, bet nedingsta nei jos nusikaltimai, nei pastangos juos persekioti ir nubausti.“
„Nesame jiems nieko skolingi ir neturime, už ką dėkoti“, – pridūrė M.Rajoy.
Nors didžioji dauguma baskų džiaugiasi smurto pabaiga, nemažai jų vis dar nori nepriklausomybės.
Radikali separatistinė koalicija „EH Bildu“, antra pagal dydį grupė regiono parlamente, per 2016-ųjų rinkimus surinko 21 proc. balsų.
Ši koalicija seniai reikalauja perkelti beveik 300 ETA kovotojų, kalinamų Ispanijos ir Prancūzijos kalėjimuose, į įkalinimo įstaigas, esančias arčiau baskų regiono ir jų šeimų.
Ispanijos baskų regiono vyriausybės vadovas Inigo Urkullu, priklausantis nacionalistinei partijai PNV, išreiškė viltį, kad Madridas netrukus perkels ETA kalinius arčiau baskų regiono.
„Toks yra baskų visuomenės daugumos reikalavimas“, – sakė jis interviu, kuris spausdinamas ketvirtadienį Ispanijos laikraštyje „El Pais“.
„ETA iš viso neturėjo būti. Visa tai užbaigia tamsųjį 60 metų skyrių (istorijoje)“, – pridūrė jis.
Atviros žaizdos
Per šią ilgą kovą būta ne tik ETA aukų. Separatistai taip pat buvo žudomi ultradešiniųjų grupuočių, Ispanijos saugumo pajėgų palaikomų mirties būrių, kurie įsitraukė į vadinamą „purvino karo“ kampaniją.
Remiantis baskų regiono vyriausybės užsakyto tyrimo ataskaita, kuri buvo paskelbta gruodį, nuo 1960 iki 2014 metų gauta daugiau nei 4,1 tūkst. pranešimų apie policijos pareigūnų vykdytus kankinimus.
Šios aukos taip pat reikalauja pripažinimo.
„Nepripažinus dalies kančių bus labai sunku sudaryti sąlygas... susitaikymui“, – sakė 28 metų Ane Muguruza.
Jos tėvą Josu, ETA politinio sparno „Herri Batasuna“ teisininką, 1989 metais nužudė ultradešinieji kovotojai. Moteris mano, kad juos rėmė vyriausybė.
„Labai sunku, kai lieka atviros žaizdos, – sakė ji. – Norint, kad jos užsitrauktų, reikia jas išvalyti ir gydyti. O tam reikia pripažinimo. Tai – esminis dalykas.“
