BBC atskleidė, ką V.Putinas turėjo paaukoti dėl Šiaurės Korėjos karinės pagalbos

Nuo šių metų kovo mėn. Rusija Šiaurės Korėjai perdavė daugiau nei milijoną barelių naftos, teigiama britų tyrimų centro „Open Source Centre“ išvadose, padarytose išanalizavus palydovines nuotraukas, kurias cituoja BBC naujienų tarnyba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas / „AFP“/„Scanpix“

Įtakingi ekspertai ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Lammy žurnalistams sakė manantys, kad šia nafta Maskva moka Pchenjanui už ginklus ir karius, kuriais jis padeda Rusijai kovoti su Ukraina.

Palydovinių vaizdų, kuriais „Open Source Centre“ pasidalijo tik su BBC, analizė rodo, kad per pastaruosius aštuonis mėnesius daugiau kaip dešimt Šiaurės Korėjos tanklaivių atliko 43 reisus tarp Rusijos naftos terminalo Tolimuosiuose Rytuose ir savo šalies uostų.

Iš jūroje esančių tanklaivių nuotraukų matyti, kad jie į Rusiją plaukė tušti, o grįžo pakrauti.

Šiaurės Korėjos kariai / AP
Šiaurės Korėjos kariai / AP

Pirmasis „Open Source Centre“ užfiksuotas reisas įvyko 2024 m. kovo 7 d., praėjus septyniems mėnesiams po pirmųjų pranešimų apie Šiaurės Korėjos šaudmenų gabenimą į Rusiją. Paskutinis reisas įvyko lapkričio 5 d.

„Šis nuolatinis naftos srautas suteikia Šiaurės Korėjai stabilumo, kokio ji nematė nuo sankcijų įvedimo, – įvertino Joe Byrne'as, „Open Source Centre“ vyresnysis analitikas.

Šiaurės Korėjai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos dėl jos branduolinės programos, jai draudžiama pirkti daugiau kaip 500 tūkst. barelių naftos per metus. Tuo tarpu jos suvartojimas, ekspertų duomenimis, yra apie devynis milijonus barelių. Todėl Šiaurės Korėja naftą ir naftos produktus perka nelegaliai.

Milijonas barelių (56 tūkst. tonų), apie kurį kalba „Open Source Centre“, Rusijai yra labai mažas kiekis: oficialiais duomenimis, per vieną dieną ji išgauna beveik dešimt kartų daugiau.

Analitikai pažymėjo, kad milijonas barelių yra minimali riba, nes dėl debesų jie negalėjo stebėti kai kurių laivų reisų.

„Visą rugpjūtį buvo debesuota, todėl negalėjome užfiksuoti nė vieno reiso“, – paaiškino J.Byrne'as.

Užsienio reikalų ministerijos vadovas Davidas Lammy sakė BBC: „Rusija vis labiau priklauso nuo Šiaurės Korėjos, kuri mainais į naftą savo kare Ukrainoje aprūpina ją kariais ir ginklais.“

Pchenjanui nafta ir naftos produktai ypač reikalingi kariams ir ginklams po šalį gabenti, taip pat valdančiojo elito automobiliams pildyti.

„Dabar Kim Jong-unas gauna naftos tiesiogiai, tikriausiai geresnės kokybės, ir tikriausiai gauna ją nemokamai, mainais į šaudmenis. Kas gali būti geriau? – kalbėjo daktaras Goh Myung-hoonas iš Pietų Korėjos žvalgybos instituto, susijusio su nacionalinio saugumo strategija. -Milijonas barelių yra niekas tokiai naftą išgaunančiai šaliai kaip Rusija, tačiau Šiaurės Korėjai tai yra didelis kiekis.“

Slaptos siuntos stebimos

Per visus 43 reisus, kuriuos „Open Source Centre“ analitikai stebėjo naudodami palydovines nuotraukas, Šiaurės Korėjos tanklaiviai atplaukė į Rusijos uostą Vostočnyj su sekimo įrenginiais, rodančiais, kur laivas yra išjungtas, o iš ten grįžo į keturis uostus Šiaurės Korėjos rytinėje ir vakarinėje pakrantėse.

„Laivai tyliai atplaukdavo beveik kiekvieną savaitę. Nuo kovo mėnesio tai buvo gana pastovus srautas“, – pastebėjo J.Byrne'as.

Centro vertinimu, Šiaurės Korėjos tanklaiviai išplaukdavo 90 proc. pilni.

Remiantis šiais pirminiais duomenimis, buvo apskaičiuotas milijono barelių kiekis. Tai dešimt kartų daugiau nei Rusija oficialiai tiekė Šiaurės Korėjai 2023 m.

JAV dar gegužę pareiškė, kad, jų vertinimais, Rusija Pchenjanui tiekė 500 tūkst. barelių naftos.

„RIA Novosti“/ „Telegram“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas
„RIA Novosti“/ „Telegram“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas

Pasak brito Erico Pentono-Voake'o, kuris 2021-2023 m. vadovavo Jungtinių Tautų ekspertų grupe, rusų grupės nariai bandė kištis į jos darbą.

„O dabar, kai grupės nebėra, jie gali tiesiog nepaisyti taisyklių. Tai, kad Rusija kviečia šiuos laivus į savo uostus ir krauna į juos naftą, rodo naują sankcijų nepaisymo lygį“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Maskvos bendradarbiavimo su Pchenjanu problema yra gilesnė nei naftos tiekimo limitų viršijimas.

„Dabar šie autoritariniai režimai vis labiau bendradarbiauja, padeda vienas kitam pasiekti tai, ko nori, ir ignoruoja tarptautinės bendruomenės pageidavimus. Tai darosi vis pavojingiau [...] Mažiausiai norime, kad, pavyzdžiui, Iranas įsigytų Šiaurės Korėjos taktinių branduolinių ginklų“, – paaiškino E.Pentonas-Voake.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų