Jei nesiims ryžtingų veiksmų, rizikuoja pasiųsti silpnumo žinią, kuri tik paskatins naujus išpuolius. Veikiant pernelyg ryžtingai, Iranas ir jo sąjungininkai gali imtis atsakomųjų veiksmų.
Taigi, kokios yra galimybės? Ir kaip tai veikia, svarsto BBC.
JAV jau turės keletą „paruoštų“ karinių galimybių, iš kurių galės rinktis. Jas parengė JAV gynybos departamentas, pasitelkęs CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros žvalgybos duomenis. Vėliau jos pateikiamos JAV nacionalinio saugumo tarybai ir politikos formuotojams, o galutinį sprendimą priima ir pasirinktą kursą pasirašo prezidentas.
1 variantas: smogti Irano sąjungininkų bazėms ir vadams
Tai akivaizdžiausias pasirinkimas, kuris buvo naudojamas ir anksčiau.
Irake ir Sirijoje yra daugybė bazių, ginklų sandėlių ir mokymo bazių, priklausančių daugybei Irano remiamų sukarintų grupuočių. Šias sukarintas grupuotes apmoko, aprūpina ir finansuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) Quds pajėgos, tačiau nebūtinai joms vadovauja.
JAV žino, kas jie yra ir kur jie yra. Jos galėtų nesunkiai surengti daugiau tiksliai valdomų raketų smūgių šioms bazėms, tačiau iki šiol tai nesugebėjo atgrasyti kovotojų, kurie nuo spalio 7 d. surengė daugiau kaip 170 išpuolių prieš JAV bazes regione.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė, pasivadinusi „Islamo pasipriešinimu Irake“.
Tai yra skėtinis terminas, apimantis kelias Irano remiamas sukarintas grupuotes, iš kurių kai kurios, ironiška, anksčiau kovojo vienoje pusėje su JAV prieš jų bendrą priešą regione – „Islamo valstybę“. Jas sieja bendri tikslai su Iranu, t. y. išstumti JAV kariuomenę iš Irako ir Sirijos ir nubausti JAV už karinę paramą Izraeliui.
2 variantas: smūgis Iranui
Tai būtų didžiulė eskalacija, kurios JAV lengvai nesvarstytų, sako BBC.
Labai mažai tikėtina, nors ir neįsivaizduojama, kad JAV atsakomieji smūgiai būtų nukreipti į taikinius pačioje Irano teritorijoje.
Nei Vašingtonas, nei Teheranas nenori įsivelti į plataus masto karą ir abu tai yra pareiškę. Irano atsakas galėtų būti bandymas uždaryti ekonomiškai gyvybiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį, per kurį teka 20 proc. pasaulio naftos ir dujų. Tai turėtų pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, padidintų kainas ir beveik neabejotinai pakenktų prezidento J.Bideno galimybėms lapkričio mėn. būti perrinktam.
Viena iš alternatyvų – persekioti Islamo revoliucijos gvardijos aukšto rango vadus Irake arba Sirijoje.
Tam yra precedentų, kurių ryškiausias buvo prieš ketverius metus, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas įsakė surengti drono smūgį, per kurį 2020 m. Bagdade žuvo Islamo gvardijos Quds pajėgų vadas Qassimas Suleimani. Tačiau tai taip pat būtų laikoma eskalavimu ir galėtų sukelti pavojingą Teherano atsaką.
3 variantas: neatsakyti
Kai kurie JAV isteblišmento atstovai teigia, kad, atsižvelgiant į dabartinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, Vašingtonui būtų neatsakinga dabar, ypač rinkimų metais, smogti Irano interesams.
Centrinė vadavietė CENTCOM, JAV gynybos departamento dalis, kuriai pavaldūs Artimieji Rytai, jau turi daug darbo kovodama su husių išpuoliais prieš laivybą Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Ji taip pat įsiklausys į JAV sąjungininkų visame regione prašymus nesukelti platesnio Artimųjų Rytų konflikto.
Tačiau tikėtina, kad šį požiūrį nusvers tie, kurie teigia, kad iki šiol vykdyta JAV atgrasymo politika nepasiteisino ir kad Vašingtono nenoras griežtai atsakyti tiems, kurie puola jo bazes, tik paskatino juos suintensyvinti išpuolius.
Visa tai susiję su laiko veiksniu – kai kurie teigia, kad radikalus JAV karinio atsako didinimas ilgainiui gali būti nereikalingas ir nenaudingas.
Pirma, Irano remiamų sukarintų grupuočių išpuoliai prasidėjo dar prieš Izraelio ir „Hamas“ karą Gazos Ruože, tačiau nuo spalio 7 d. jų smarkiai padaugėjo. Kai Izraelio puolimas Gazos Ruože baigsis, įtampa regione gali sumažėti, nors Izraelis įspėja, kad tai gali įvykti dar po kelių mėnesių.
Antra, kai kas Vašingtone garsiai ragina JAV sumažinti savo karinį pėdsaką Artimuosiuose Rytuose. Kariuomenės ir žvalgybos vadovams teko įtikinėti prezidentą D.Trumpą, kai jis ėjo pareigas, neišvesti visų JAV pajėgų iš Sirijos, kur jos padėjo kurdų pajėgoms sustabdyti ISIS sugrįžimą.
Didelė tikimybė, kad jei D. Trumpas po metų grįš į Baltuosius rūmus, Iranas bet kokiu atveju pasieks savo, jei naujasis prezidentas nuspręs sumažinti JAV buvimą Irake ir Sirijoje.
