Rusijos gynybos ministerija pastarąjį kartą apie aukas pranešė kovo 25 d., kai buvo pranešta apie 1351 žuvusį kariškį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodo daug didesnį skaičių – 18 300.
Balandžio 5 d. Rusijos oficialūs šaltiniai paskelbė mažiausiai 1 083 žuvusių Rusijos karių pavardes. Dažniausiai apie žuvusiuosius praneša regiono ar rajono vadovai ir vietos žiniasklaida.
Dėmesys vadams
217 iš 1 083 oficialiai patvirtintų aukų buvo karininkai nuo jaunesniojo leitenanto iki generolo. Tai sudaro 20 proc. visų karių, įtrauktų į BBC patvirtintą Rusijos kariuomenės aukų nuo karo pradžios sąrašą.
Panaši tendencija buvo pastebėta ir pirmajame BBC Rusijos tarnybos tyrime apie Rusijos kariuomenės aukas – tuomet iš 557 patvirtintų žuvusiųjų 109 buvo karininkai, t. y. 19,6 proc.
Toks didelis karininkų skaičius žuvusiųjų sąrašuose nereiškia, kad kas penktas mūšio lauke žuvęs rusas buvo karininkas. Tradiciškai žuvusių Rusijos kariuomenės vadų kūnus stengiamasi pirmiausia išsiųsti namo, o apie jų mirtį dažniau skelbiama viešai, pastebi Samuelis Crenney-Evansas iš Didžiosios Britanijos karališkojo gynybos ir saugumo studijų instituto.
Ankstesniuose konfliktuose Rusijos kariuomenė daugiau dėmesio skyrė žuvusių karininkų kūnams evakuoti. O žemesnio rango kariams po mirties buvo skiriama mažiau dėmesio.
„Ankstesniuose konfliktuose Rusijos kariuomenė daugiau dėmesio skyrė žuvusių karininkų kūnams evakuoti. O žemesnio rango kariams po mirties buvo skiriama mažiau dėmesio. Vis dėlto karininkai sudaro Rusijos ginkluotųjų pajėgų pagrindą“, – sako ekspertas.
Dabar žuvusiųjų sąrašuose yra 10 pulkininkų (įskaitant vieną pirmojo rango kapitoną), 20 pulkininkų leitenantų, 31 majoras ir 155 jaunesnieji karininkai (nuo jaunesniojo leitenanto iki kapitono).
Ukraina teigia, kad jau žuvo septyni Rusijos generolai, tačiau Rusija patvirtino tik generolo majoro Andrejaus Suchoveckio mirtį.
NATO šalių kariuomenėse daugelį užduočių mūšio lauke gali atlikti seržantai, kapralai ir kiti jaunesnieji karininkai. Rusijos kariuomenėje panašius sprendimus gali priimti ne žemesnio kaip leitenanto laipsnio karininkai.
„Rusų karininkai duoda taktinius nurodymus ir moko savo būrius, kuopas ar batalionus. Rusijos kariuomenėje seržantai dažniausiai tik aptarnauja įrangą arba vykdo įsakymus, t. y. niekam nevadovauja. Tai reiškia, kad karininkams tenka prisiimti daugiau atsakomybės vadovaujant kovai fronto linijoje. Todėl rusų karininkas turi didesnę tikimybę žūti mūšyje nei daugelio kitų kariuomenių karininkai“, – sako S.Crenney-Evansas.
Desantininkai be paramos
Nagrinėjant patvirtintų žuvusiųjų Rusijoje sąrašą, pastebima dar viena tendencija: apie 15 proc. visų nustatytų žuvusiųjų buvo oro desanto pajėgų kariai.
BBC kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Rusijos desantininkai plačiai naudojami užduotims, kurias idealiai galėtų atlikti įprasti pėstininkai. Tačiau Rusijos kariuomenės vadai mieliau renkasi oro desantininkus, nes šie būriai paprastai yra daug geriau parengti tiek fiziškai, tiek morališkai.
Rusijos kariuomenėje seržantai dažniausiai tik aptarnauja įrangą arba vykdo įsakymus, t. y. niekam nevadovauja. Tai reiškia, kad karininkams tenka prisiimti daugiau atsakomybės vadovaujant kovai fronto linijoje.
JAV Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee pažymi, kad palyginti didelis desantininkų aukų skaičius nestebina. „Oro desanto daliniai dalyvavo operacijose sudėtingiausiose fronto dalyse – šturmuojant Hostomelį, mūšiuose prie Kyjivo ir susirėmimuose pietų Ukrainoje“, – priduria jis.
Pačią pirmąją karo dieną Rusijos kariuomenė nusileido Antonovo oro uoste Hostomelio gyvenvietėje – desantas tikėjosi, kad iš Baltarusijos įžengusi Rusijos kariuomenė galės užmegzti su juo ryšį ir pasirūpinti tiekimu. Tačiau tai neįvyko, o kovo 31 d., po mėnesį trukusių įtemptų kovų, Ukrainos kariai atgavo oro uosto kontrolę.
S.Crenney-Evansas aiškina, kad Rusija gana lėtai vykdė jungtinių ginkluotųjų pajėgų operacijas, o oro desanto daliniai fronto linijose liko be reguliariosios kariuomenės ir aviacijos paramos.
Pranešama, kad nukentėjo ir kiti elitiniai Rusijos daliniai. BBC Rusijos tarnybos turimame aukų sąraše yra 15 GRU specialiųjų pajėgų atstovų (įskaitant penkis karininkus) ir 10 „Rosgvardijos“ specialiųjų pajėgų atstovų.
Tarp žuvusiųjų yra mažiausiai trys Rusijos specialiųjų pajėgų elito kariai – Ruslanas Galiamovas ir Olegas Kirillovas iš Tatarstano bei Viačeslavas Oktiaševas iš Permės srities.
BBC Rusijos tarnybos patvirtintame aukų sąraše yra netikėtų specialybių žmonių. Kovo 28 d. Briansko žurnalistai pranešė, kad Ukrainoje mirė karinės grupės vyresnysis seržantas Aleksandras Karpejevas. Nurodoma, kad Karpejevas grojo trimitu. Leidinyje nenurodoma, kokias užduotis jis atliko Ukrainoje.
Ilga kelionė namo
Daugeliu viešai žinomų atvejų mirusiųjų kūnai į namus pargabenami praėjus dviem-trims savaitėms po mirties. Pavyzdžiui, pranešama, kad kovo 11 d. žuvo ir kovo 26 d. palaidotas „Rosgvardijos“ specialiųjų pajėgų praporščikas Ruslanas Galiamovas.
Kai kuriais atvejais kūnui palaidoti prireikia mėnesio. Pavyzdžiui, 20-metis Michailas Bakanovas oficialiai žuvo antrąją karo dieną, vasario 25-ąją. Jo kūnas buvo parvežtas namo tik kovo pabaigoje.
JK Karališkojo gynybos ir saugumo studijų instituto analitikas teigė, kad toks žuvusiųjų kūnų pristatymo laikas paprastai būdingas šiuolaikiniams dideliems konfliktams.
Visada stengiamasi išsaugoti ir apsaugoti tuos, kurie yra gyvi. Tų, kuriems jau nebegalima padėti, kūnų išsiuntimas į tėvynę užima antrą vietą.
„Tokioje situacijoje kaip Ukrainoje pirmenybė visada teikiama gyviesiems, o ne mirusiesiems. Visada stengiamasi išsaugoti ir apsaugoti tuos, kurie yra gyvi. Tų, kuriems jau nebegalima padėti, kūnų išsiuntimas į tėvynę užima antrą vietą. Padėtį sunkina nuolat besikeičianti fronto linija. Šiuo konflikto etapu abiem pusėms sunku apsaugoti savo flangus nuo priešo įsiveržimų“, – sako S.Cranny-Evansas.
Ukrainos pareigūnai ir liudininkai ne kartą tvirtino, kad Rusijos kariuomenė atsitraukdama palieka žuvusių karių kūnus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kijevas norėjo perduoti žuvusiųjų kūnus Rusijai, bet Rusija „iš pradžių atsisakė, o paskui pasiūlė keletą maišų“.
Kovo antroje pusėje Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas paragino vietos gyventojus pranešti apie Rusijos kariškių kūnus Ukrainos išlaisvintose teritorijose:
„Jie ne visada pasiima savo žmonių kūnus, ir tai bus mūsų problema pavasarį ir vasarą. Praneškite, kur jie guli, [...] jei įmanoma, sudėkite juos į maišus. Todėl prašau, teks juos surinkti, sudėti į šaldytuvus ir išsiųsti atgal, kad juos būtų galima identifikuoti pagal DNR, nes šie kariai taip pat turi motinas.“
Bent trijų Rusijos karių tapatybę pavyko nustatyti tik atlikus DNR tyrimus. 21 metų Aleksandras Vavilinas iš Nižnij Novgorodo buvo nukautas vasario 27 d., tačiau jo artimiesiems apie tai buvo pranešta tik balandžio 1 d.. Visą šį laiką buvo atliekamas tyrimas, buvo laukiama DNR tyrimo rezultatų, pranešė vietos žiniasklaida.. 27 metų Aleksandras Jemcovas, kilęs iš Užbaikalės, taip pat buvo identifikuotas tik atlikus teismo medicinos ekspertizę – jis buvo rastas sudegusiame šarvuotyje.
Daugiausia pranešimų apie žuvusius – Dagestane
Daugiausia pranešimų apie žuvusius Ukrainoje buvo Dagestane – žinoma, kad ten palaidoti 93 kariai. Jų vardais pavadinamos mokyklos ir net gatvės.
Daug pranešimų apie Ukrainoje žuvusius karius žuvo Buriatijoje (52), Volgogrado srityje (48), Orenburgo srityje (41) ir Šiaurės Osetijoje (39).
Tai nereiškia, kad tam tikrų regionų atstovai buvo specialiai siunčiami dalyvauti kovinėse operacijose Ukrainoje, kaip teigė kai kurie ekspertai ir žurnalistai.
Didžioji dalis Rusijos kariuomenėje tarnaujančių pagal kontraktą karių yra žmonės iš periferijos, ne iš pietų, ne iš Šiaurės Kaukazo, o iš visos periferijos – vidutinių ir mažų miestų, miestelių ir kaimų.
„Didžioji dalis Rusijos kariuomenėje tarnaujančių pagal kontraktą karių yra žmonės iš periferijos, ne iš pietų, ne iš Šiaurės Kaukazo, o iš visos periferijos – vidutinių ir mažų miestų, miestelių ir kaimų“, – BBC aiškino profesorė Natalija Zubarevič, regionų socialinės ir ekonominės plėtros ekspertė.
Ji pažymi, kad kariuomenė taip pat dažnai samdo žmones iš depresyvių ar pusiau depresyvių regionų. Buriatija laikoma viena iš jų.
Vienas iš žuvusiųjų – Michailas Garmajevas iš Ulan Udės. Baigęs mokyklą įstojo į statybos koledžą, bet nebaigė studijų ir pasuko į kariuomenę. Po tarnybos Michailas grįžo į Ulan Udę ir įsidarbino įmonėje, kuri montavo signalizacijos sistemas. Tačiau po kelerių metų vyras grįžo į kariuomenę ir pasirašė sutartį. Kovo 6 d. Michailas pateko į pasalą netoli Kyjivo ir buvo sužeistas dviem kulkomis. Kovo 21 d. jis buvo palaidotas Ulan Udėje.
Panašūs scenarijai – mokėsi, tarnavo, bandė įsidarbinti, bet paskui grįžo į kariuomenę – yra daugelio kitų rusų, žuvusių kare Ukrainoje, biografijose.
„Kariuomenė yra svarbus darbdavys tose teritorijose, kur uždirbti pinigų beveik neįmanoma. Darbas kariuomenėje suteikia stabilų atlyginimą ir saugumą“, – pabrėžia N.Zubarevič.
Rusijos regionuose vis dar vyrauja skirtingas požiūris į informacijos apie mirtis skelbimą.
Aštuoniuose regionuose pareigūnai nepranešė apie žuvusius karius. Tačiau trijuose iš jų – Tomsko srityje, Adygėjos respublikoje ir Čiukotkos autonominėje apygardoje – BBC pavyko patvirtinti pranešimus apie Ukrainoje žuvusių Rusijos karių laidotuves.
Iki kovo pabaigos Kemerovo srities valdžios institucijos taip pat oficialiai nepranešė apie jokias mirtis Ukrainoje. Per pirmąjį tyrimą apie Rusijos karių aukas BBC pavyko sužinoti septynių per karą žuvusių Kuzbaso gyventojų pavardes. Praėjus kelioms valandoms po šios publikacijos, Kemerovo srities valdžia, iki tol tylėjusi, paskelbė apie 13 žuvusiųjų, tačiau jų neįvardijo. Nuo to laiko oficialiai duomenys nebuvo atnaujinti. Iki šiol BBC pavyko nustatyti bent 18 Ukrainoje žuvusių Kemerovo srities gyventojų pavardes.
„Kemerovo srityje gubernatorius labiau akcentavo pergalės retoriką, mažiau pabrėždamas karo kainą“, – pastebi politologas Michailas Vinogradovas.
„Pripažįstu, kad Dagestane emocinis įsitraukimas yra didesnis, be kita ko, siekiant parodyti respublikos vietinių gyventojų vaidmenį operacijoje. Iš dalies tai daroma neakivaizdžiai konkuruojant su Čečėnijos gyventojais, kurie yra visuomenės dėmesio centre. Kituose regionuose šie duomenys gali būti vertinami labiau traumuojančiai“, – priduria politologas.
Rinkti informaciją apie žuvusius kariškius nedraudžiama, tačiau, kiek žinau, visiems regiono leidiniams buvo pasakyta, kad kol kas tai nebus skelbiama eteryje ar leidiniuose.
M.Vinogradovas mano, kad Maskva sąmoningai perdavė regionų vadovams atsakomybę pranešti apie aukas kare, kurį Rusija vadina „specialiąja operacija“.
„Manau, kad yra užduotis be reikalo netraumuoti piliečių kaupiamaisiais nuostolių skaičiais, todėl jie pateikiami retai ir kartais miglotai, – sako ekspertas. – Kita vertus, nuostolių srautas yra gana didelis ir jo visiškai nuslėpti nesinori. O suvestinių duomenų paieška kol kas domisi nedaug žmonių. Galbūt gubernatoriai neturi aiškaus nurodymo, kaip tai skelbti, ir jie yra santykinai savarankiški“.
Kai kuriuose Rusijos regionuose pasitaikė atvejų, kai žiniasklaidos priemonės, pranešusios apie Rusijos karių žūtį, pašalino savo publikacijas.
„Rinkti informaciją apie žuvusius kariškius nedraudžiama, tačiau, kiek žinau, visiems regiono leidiniams buvo pasakyta, kad kol kas tai nebus skelbiama eteryje ar leidiniuose. Ir nenurodyta, kada bus leista paskelbti. Aš asmeniškai manau, kad niekada“, – BBC sakė vienas Sibiro žurnalistas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas.
Rusijos kariuomenėje žūva ir kitų šalių piliečiai
Karstai su Ukrainoje žuvusiais Rusijos kariais keliauja ne tik į Rusijos regionus, bet ir į buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Kovo 25 d. Kirgizijos Issyk-Kulo regione vyko Egemberdžio Dorbojevo laidotuvės. Norilsko meras sakė, kad Dorbojevas neseniai atvyko į Krasnojarsko kraštą ir ten gyveno su savo motina. Jaunuolis turėjo Rusijos pilietybę ir 2021 m. rudenį buvo pašauktas į kariuomenę. Jis mirė būdamas 19 metų.
Kirgizijoje palaidotas ir 26 metų Rustamas Zarifulinas, kuris pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene ir žuvo Ukrainoje.
Dviejų Ukrainoje žuvusių Rusijos karių (Saidakbaro Saidovo ir Ramazono Murtazojevo) kūnai buvo palaidoti Tadžikistane. Gruzijos separatistinės Pietų Osetijos sostinėje palaidotas kovinėse operacijose dalyvavęs rusų seržantas Andrejus Bakajevas.
„Anksčiau kai kurių posovietinių šalių piliečiai siekė tarnauti Rusijos kariuomenėje, nes tai buvo būdas supaprastinta tvarka gauti Rusijos pilietybę. Dabar tokių lengvatų nėra“, – sako žmogaus teisių aktyvistė Svetlana Ganuškina.
Ji priduria, kad kai kuriems migrantams kariuomenė gali išlikti patraukliu darbdaviu:
„Pavyzdžiui, su Tadžikistanu Rusija yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės. Tadžikistano kariuomenėje tarnavę žmonės taip pat oficialiai laikomi tarnavusiais Rusijoje, o tai reiškia, kad jie, jei nori, gali iš karto pereiti į sutartinę tarnybą. Tokie žmonės į mus nesikreipė. Tačiau, kiek suprantu, tiems, kurių likimas susiklostė kitaip ir kurie niekaip neįgijo išsilavinimo, pavyzdžiui, tarnyba kariuomenėje gali atrodyti patraukli. Ir dar yra atitinkama propaganda“.
-
Rusijos problema – kariai neturi vado Ukrainoje, įsakymai ateina iš Maskvos
-
Nuo Rusijos teroro bėgusių ukrainiečių pasakojimai šokiruoja: „Jie ne žmonės, žudo, vagia net apatinius“
-
NYT paskelbė vaizdo įrašą, kaip rusų kariai Bučoje nušauna dviratininką
-
V.Zelenskis pasmerkė Europos „neryžtingumą“ svarstant tolesnes sankcijas Maskvai
-
Sunaikinta Borodianka: baiminamasi, kad po griuvėsiais gali būti šimtai kūnų
Kaip buvo skaičiuojamos aukos?
Rusijoje kasdien skelbiama vis daugiau žuvusiųjų pavardžių ir jų laidotuvių nuotraukų. Dažniausiai vardus ir pavardes nurodo Rusijos regionų vadovai arba rajonų administracijų atstovai, vietos žiniasklaida ir švietimo įstaigos, kuriose anksčiau mokėsi mirusieji.
BBC Rusijos tarnyba analizavo tik tuos pranešimus, kuriuose buvo pateikta konkreti informacija apie mirusįjį, įskaitant vardą, pavardę, laipsnį ir, jei įmanoma, palaidojimo vietą.
Žiniasklaidos pranešimai, kuriuose cituojami šaltiniai apie dešimtis, o kartais ir šimtus žuvusiųjų, nebuvo svarstomi, nebent juose buvo pateikta konkreti informacija apie pavardes. Taip pat neatsižvelgta į pranešimus apie žmonių, kurie nebuvo Rusijos kariškiai (t. y. tarnavusių save pasiskelbusių DLR ir LLR daliniuose, „Wagner“ privačios kompanijos samdinių), žūtį.
