2016 metų kovo 22-osios sprogdinimai buvo didžiausios žudynės šalies naujausių laikų istorijoje taikos metu. Po išpuolio buvo surengta plataus masto operacija jį įvykdžiusiems islamo ekstremistams nustatyti ir sulaikyti.
Tačiau minint išpuolių metines mintys sukosi apie žuvusius ir sužeistuosius, sprogdinimų išardytas šeimas.
2016 metų kovą sprogdintojai mirtininkai taikėsi į minias Briuselio oro uoste ir metropoliteno stotyje miesto centre.
Belgijos karalius Philippe'as ir karalienė Mathilde, apsirengę juodais drabužiais, pagerbė žuvusiųjų atminimą prie jiems skirtos memorialinės freskos Malbeko metropoliteno stotyje, kur buvo perskaityti 16 išpuolio aukų vardai.
Kiek anksčiau panaši ceremonija įvyko Briuselio Zaventemo oro uoste, kur kovo 22-osios rytą prieš penkerius metus per džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ mirtininko išpuolį žuvo dar 16 žmonių. Ceremonijoje dalyvavo būrelis aukų artimųjų.
Per išpuolius taip pat buvo sužeista daugiau nei 340 žmonių, dalis liko suluošinti visam gyvenimui. Ceremonijose dalyvavo kai kurie gyvi likę sprogdinimų liudininkai.
„Daugybė gyvenimų buvo visiems laikams sudaužyta“, – sakė ministras pirmininkas Alexanderas De Croo per trečią ceremoniją Europos Sąjungos būstinių rajone, kurioje skambėjo muzika, buvo skaitomos eilės ir dedamos gėlės.
Renginyje, kurį organizavo aukų artimuosius vienijančios draugijos „V-Europe“ ir „Life4Brussels“, nuskambėjo Edmondo Pinczowskio liudijimas apie prarastus vaikus – 29 metų Alexandrą ir 26 metų Saschą, tą rytą turėjusius lėktuvu išskristi į Niujorką.
„Alexandras draugų buvo vadinamas švelniuoju milžinu, o mano duktė Sascha po Paryžiaus išpuolių pasisakė prieš antimusulmoniškų nuotaikų platinimą“, – prisiminė 60 metų olandas.
Po chaosą sukėlusių dviejų sprogdinimų sausakimšoje oro uosto salėje E.Pinczowskis ir jo sutuoktinė tris dienas neturėjo jokių žinių apie savo vaikus.
„Kovo 25 rytą mums pranešė, kad jie neišgyveno“, – pasakojo vyras.
Klaidos ar aplaidumas?
Belgija vieningai pagerbė žuvusiųjų atminimą, tačiau valdžia ir draudimo bendrovės sulaukė kritikos dėl per lėto išpuolių padarytos žalos kompensavimo.
„Life4Brussels“ skundėsi, kad Belgijos vyriausybė atsisakė pagal Prancūzijos modelį parengto projekto, pagal kurį būtų skirta valstybės finansinė parama nukentėjusiesiems per išpuolius, kol valdžia tvarkosi su draudimo bendrovėmis.
Tuo metu Belgijoje kiekviena byla yra nagrinėjama atskirai ir „aukos yra paliktos vienos tvarkytis su daugybe viešųjų arba privačiųjų organizacijų“, skundėsi asociacija.
Nicas Reynaertas, važiavęs traukinyje, nukentėjusiame per sprogimą metropolitene, šį mėnesį iškėlė bylą valstybei ir draudikams dėl „klaidų ir aplaidumo“.
Jis kenčia nuo neurologinių traumų, kurios, anot ieškovo, buvo neteisingai diagnozuotos.
Kiti sužeistieji žiniasklaidai pasakojo apie panašius sunkumus, su kuriais susidūrė nustatant jų nedarbingumą, kai kuriais atvejais pasireiškusį praėjus ne vienam mėnesiui po išpuolių.
„Jeigu buvo nesėkmių, mums reikės pasistengti geriau“, – pirmadienį sakė A.De Croo.
Nors sprogdinimus įvykdę mirtininkai žuvo, Belgija ruošiasi teisti įtariamuosius, prisidėjusius prie šių išpuolių organizavimo. Prieš Belgijos teismą stos 10 įtariamųjų, įskaitant vieną prancūzą, taip pat kaltinamą prisidėjus prie 2015 metų lapkritį Paryžiuje surengtų išpuolių.
Maždaug 720 nukentėjusiųjų byloje figūruoja kaip civiliniai ieškovai, todėl šis teismo procesas veikiausiai bus ilgiausias šalies istorijoje.
Sausio pradžioje 10 įtariamųjų buvo perduoti teismui už „nužudymus, įvykdytus teroristiniame kontekste“. Teismas, kuriame dalyvaus prisiekusieji, turėtų prasidėti Briuselyje 2022 metų rugsėjį.
