„Nors daugelis belgų nuoširdžiai mylėjo Kongą ir jo žmones, pats kolonijinis režimas buvo pagrįstas išnaudojimu ir dominavimu“, – kalbėjo monarchas parlamente Kinšasoje.
„Šis režimas buvo nelygiaverčių santykių režimas, kuris pats savaime buvo nepateisinamas, pasižymėjo paternalizmu, diskriminacija ir rasizmu“, – sakė jis.
„Savo pirmosios kelionės į Kongą proga, čia, Kongo žmonių akivaizdoje,.. noriu dar kartą patvirtinti, kad labai apgailestauju dėl šių praeities žaizdų“, – sakė Philippe'as, pabrėždamas pagrindinę savo istorinio šešių dienų vizito temą.
Prieš dvejus metus karalius panašiai pasisakė per Kongo DR nepriklausomybės 60-ąsias metines. Tąsyk Philippe'as griežčiau nei bet kuris jo pirmtakas pasmerkė „smurto ir žiaurumo aktus“ kolonijinio valdymo laikotarpiu.
Pastaraisiais metais Belgijai teko atsigręžti į savo kolonijinę praeitį, ypač 2020-aisiais, kai buvo minimos Kongo DR nepriklausomybės 60-osios metinės.
Anot istorikų, dabartinės Kongo DR teritorijoje XIX amžiuje iki 10 milijonų afrikiečių buvo nužudyti, suluošinti ar mirė nuo ligų dirbdami kaučiukmedžių plantacijose, priklausiusiose Belgijos karaliui Leopoldui II.
Kongą kaip savo asmeninę valdą valdęs Leopoldas II 1908 metais perdavė jį Belgijos valstybei. Pastaroji toliau valdė šią koloniją iki 1960-ųjų, kai ši Afrikos šalis paskelbė nepriklausomybę.
2020 metais Belgijos Gento mieste buvo pašalinta karaliaus Leopoldo II statula.
Trečiadienį karalius Philippe'as taip pat suteikė aukščiausią apdovanojimą paskutiniam žinomam dar gyvam Antrojo pasaulinio karo veteranui iš Kongo.
Šimtamečiui buvusiam kapralui Albertui Kunyuku buvo suteiktas Belgijos Karūnos ordino komandoro laipsnis. Karo tarnybą jis pradėjo būdamas 18-os ir kovėsi tuometinėje Birmoje Belgijos pajėgų sudėtyje.
