Nors apklausos prognozavo, jog kraštutinių dešiniųjų, prieš imigraciją nusistačiusi partija „Vlaams Belang“ taps pagrindine politine jėga 11,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, dešiniųjų nacionalistų Naujasis flamandų aljansas (N-VA) pelnė pirmąją vietą su 22 proc. balsų, rodo Vidaus reikalų ministerijos pateikti negalutiniai rezultatai.
„Vlaams Belang“ lieka antra su 17,5 proc. balsų, ir aplenkė socialistų partiją „Voruit“, surinkusią apie 10,5 proc. balsų.
A. De Croo partija surinko mažiau nei 7 proc. balsų ir gerokai atsilieka nuo kraštutinių kairiųjų.
„Mums tai buvo ypač sunkus vakaras, mes pralaimėjome. Nuo rytojaus būsiu atsistatydinantis ministras pirmininkas“, – sakė A. De Croo savo šalininkams.
Jis liks laikinuoju ministru pirmininku, kol bus sudaryta nauja vyriausybė.
„Esu įsitikinęs, kad mums reikia greitai sudaryti naują vyriausybę su visais įgaliojimais, – pridūrė jis. – Rinkėjų signalas yra aiškus.“
Sekmadienį Belgijos rinkėjai rinko ne tik naują federalinį parlamentą, bet ir regioninius įstatymų leidėjus bei Europos Parlamento narius.
Po sekmadienio rinkimų šalyje vyks sudėtingos derybos. Belgija yra padalyta pagal kalbines linijas: pietuose yra frankofoniška Valonija, o šiaurėje – olandiškai kalbanti Flandrija, ir vyriausybės visada formuojamos iš abiejų regionų partijų sudarytų koalicijų.
Iki šiol „Vlaams Belang“ negalėjo dirbti vyriausybėje, nes sisteminės partijos pažadėjo neleisti jai būti valdžioje.
A. De Croo vadovauja septynių partijų koalicinei vyriausybei, kuri buvo suformuota po beveik pusantrų metų trukusių derybų po ankstesnių rinkimų prieš penkerius metus.
Po 2010 metų balsavimo teko laukti dar ilgiau, kai šaliai prireikė 541 dienos vyriausybei suformuoti – tai vis dar yra pasaulio rekordas.
