Kosovas, kuriame gyvena daugiausiai etniniai albanai, vasarį atsiskyrė nuo Belgrado ir paskelbė nepriklausomybę. Iki šiol jauniausią Europos valstybę pripažino 43 šalys, tarp jų JAV ir dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių. Serbija ir jos sąjungininkė Rusija pareiškė niekada nepripažinsiančios Kosovo nepriklausomybės.
„Priština pasiruošusi praktiškai aptarti su Belgradu daugelį įvairių klausimų, – žurnalistams sakė Kosovo užsienio reikalų ministras Skenderas Hyseni'as po kreipimosi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybą. – Esame pasiruošę tiesiogiai derėtis su Belgradu.“
Tačiau jis pabrėžė, kad nepriklausomos Kosovo valstybės statusas nebus svarstomas. „Kosovo nepriklausomybės klausimas nebesvarstytinas ir dėl jo niekada nebebus deramasi. Viskas baigta – tai istorija“, sakė S.Hyseni'as.
V.Jeremičius pakartojo JT Saugumo Tarybai, jog Belgradas yra atviras kompromisams, tačiau nenori, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki–moonas primygtinai ragintų tvarkos palaikymo misiją Kosove perduoti ES. Tokį planą generalinis sekretorius pasiūlė naujausioje JT Saugumo Tarybai pateiktoje ataskaitoje.
V.Jeremičiaus teigimu, Belgradas nepradės derybų su Priština, nors galėtų tartis dėl Kosovo su Ban Ki-moonu, jo nepaprastuoju pasiuntiniu Kosovui Lamberto Zannieru ir kitais JT pareigūnais.
„Mes nesame pasirengę pradėti diskusijų su laikinomis Kosovo atskilėlių valdžios institucijomis“, – sakė Serbijos užsienio reikalų ministras.
L.Zannieras pranešė Saugumo Tarybai, jog JT svarba Kosove labai sumažėjo, nes šalies institucijos iš JT paskirtos laikinosios administravimo misijos Kosove (UNMIK) perėmė beveik visas administracines pareigas. „Aš ir mano administracija toliau stebime Kosovo valdžios institucijų darbą, taip pat tarpininkaujame ir padedame spręsti nesutarimus tarp bendruomenių, tačiau aš praktiškai nebetekau galios įgyvendinti sprendimus“, – sakė L.Zannieras.
Rusija priešinasi
UNMIK vaidmuo vis dar svarbus Kosovo regionuose, kuriuose telkiasi šalyje etninę mažumą sudarantys serbai. ES pasiruošusi pasiųsti į Kosovą apie 2,2 tūkst. tvarkos palaikymo pajėgų, tačiau šiam planui smarkiai priešinasi Serbija ir Rusija.
Rusijos JT ambasadorius Vitalijus Čiurkinas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad UNMIK, kuri JT 1999 metų nutarimu buvo teisėtai paskirta rūpintis tvarkos palaikymu Kosove, neturėtų ruoštis baigti savo misijos.
Jis taip pat nesutiko su L.Zanniero pareiškimu, jog UNMIK svarba Kosove labai susilpnėjusi. „Jis atlieka labai naudingą darbą ir neturėtų taip lengvai pasiduoti“, – sakė V.Čiurkinas.
Ban Ki-moonas nurodė UNMIK pradėti ruoštis perduoti tvarkos palaikymo pareigas Europos Sąjungai, nes susiskaldžiusi JT Saugumo Taryba nepriėmė nė vienos rezoliucijos, kuri pakeistų arba papildytų 1999 metų rezoliuciją dėl UNMIK paskyrimo.
Pasak S.Hyseni, Priština pasiuntė savo pasiuntinius į daugelį pasaulio šalių ir ragina jas pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Ministras teigė, kad netrukus Kosovą pripažins dar daugiau šalių.
Jis pridūrė, kad Kosovas kreipsis dėl šalies priėmimo į JT. Priština jau pateikė prašymą dėl narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke.
Veto teisę turinti nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė Rusija gali užkirsti kelią Kosovo narystei Jungtinėse Tautose ir ketina šia teise pasinaudoti.
