Igoris Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, 2014 m. buvo apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) karinis vadovas, o Igoris Plotnickis 2014-2017 m. vadovavo apsišaukėliškai Luhansko liaudies respublikai (LLR). Abu vyrai atliko svarbų vaidmenį dviejuose separatistiniuose dariniuose Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje, kuriuos šiemet Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis prieš pat savo invaziją į Ukrainą.
Per nutekėjusius Rusijos duomenų rinkinius prieinami kelionių užsakymų duomenys atskleidė, kad du asmenys – „Sergejus Runovas“ ir „Igoris Plotnikovas“ – keliavo kartu su I.Girkino ir I.Plotnickio sutuoktinėmis į tas pačias vietas ir tomis pačiomis dienomis, kai Rusijoje viešai pasirodė abu Donbaso veikėjai.
Pavyzdžiui, visi Sergejaus Runovo skrydžių užsakymai buvo atlikti kartu su I.Girkino žmona, o paties I.Girkino nebuvo galima rasti nė viename šių skrydžių keleivių sąraše.
Tolesnis šių vidaus pasų – dokumentų, kuriuos Rusijos piliečiai plačiai naudoja kelionėms savo šalyje ir į kelias kaimynines valstybes, – numerių patikrinimas leido manyti, kad šios tapatybės buvo fiktyvios.
Įdomu tai, kad nors pagal šių pasų numerius buvo matyti, jog jie išduoti Maskvoje arba Maskvos gyventojams, išsamiose Rusijos sostinės mokesčių ar gyvenamosios vietos duomenų bazėse nebuvo rasta jokių šių dviejų vyrų pėdsakų. Be to, šių pasų numeriai sutapo su kitų fiktyvių tapatybių – kai kurios iš jų taip pat buvo įtrauktos į bendrus užsakymus kartu su tariamais FSB ir GRU, dviejų pagrindinių Rusijos saugumo tarnybų, agentais.
Jei šios tapatybės iš tiesų yra fiktyvios, mažai tikėtina, kad pasai joms galėjo būti išduoti be Rusijos saugumo tarnybų žinios ar palaiminimo. Tai kelia papildomų klausimų dėl dviejų žymiausių prorusiškų pajėgų Donbaso regione lyderių biografijų.
Kai „Bellingcat“ partneris „The Insider“ kreipėsi komentarų į I.Girkiną, šis atsisakė kalbėti. Komentuoti atsisakė ir jo žmona. I.Girkino atstovaujamo „Novorosijos judėjimo“ atstovas spaudai paneigė, kad „Sergejus Runovas“ dirbo su šia organizacija.
I.Plotnickis paneigė ką nors žinąs apie „Igorį Plotnikovą“ ir nutraukė pokalbį telefonu.
Igoris Vsevolodovičius Girkinas ir Sergejus Viktorovičius Runovas
Nė vienas karininkas nebuvo taip glaudžiai susijęs su 2014 m. Rusijos intervencija Ukrainoje kaip Rusijos pilietis ir (buvęs) FSB pulkininkas Igoris Vsevolodovičius Girkinas, Rusijoje geriau žinomas pasirinktu slapyvardžiu Igoris Ivanovičius Strelkovas.
Tarp Rusijos nacionalistų I.Girkinas įgijo kultinę reputaciją. Jis pirmiausia pagarsėjo kaip prorusiškų separatistų vadas per pirmuosius karinius susidūrimus su Ukrainos pajėgomis 2014 m. pavasarį ir vasarą. Iš viso šešis mėnesius kovojęs Ukrainoje, 2014 m. rugpjūtį I.Girkinas atsistatydino iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) gynybos ministro pareigų ir grįžo atgal į Maskvą. Grįžęs į Rusiją jis išsaugojo dėmesį, dažnai pasirodydamas televizijoje ir socialinėje žiniasklaidoje. Jis pasisako už agresyvią užsienio politiką, atitinkančią jo paties imperinę nacionalistinę ir monarchistinę ideologiją. Tarptautiniu mastu I.Girkinas labiausiai išgarsėjo dėl MH17 lėktuvo numušimo – šiuo metu Nyderlanduose jis yra teisiamas už akių kaip vienas iš keturių įtariamų šio nusikaltimo bendrininkų.
Atrodo, kad I.Girkinas išlaikė tam tikrą distanciją nuo Kremliaus, kritikuodamas Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje ir tuo pat metu išlaikydamas tam tikrą lojalumą Maskvai. Pavyzdžiui, aiškindamas, kodėl atsistatydino iš DLR gynybos ministro pareigų ir išvyko iš Donbaso, I.Girkinas teigė, kad tai įvyko dėl „tiesioginio spaudimo“ iš „Rusijos politinės vadovybės“, kuriam jis pasidavė, nes „vis dėlto esu Rusijos atsargos karininkas ir jaučiu pareigą savo šaliai. Net jei nesutinku su Rusijos politinės vadovybės sprendimu, vis tiek turiu jį vykdyti“. Kartu jis pabrėžė, kad nuo atleidimo iš FSB 2013 m. pavasarį niekada nėra gavęs oficialių užduočių, ir dažnai save apibūdindavo kaip karinį pensininką ir FSB atsargos pulkininką, savanoriškai pasirodžiusį Kryme ir Donbase.
Tačiau „Bellingcat“ aptiko įrodymų, kurie, atrodo, sieja I.Girkiną su kita rusiška tapatybe. Šis asmuo dažniausiai keliaudavo tuo pačiu metu ir į tas pačias vietas, kur viešai pasirodydavo I.Girkinas, o visi jo vidaus skrydžiai buvo užsakyti kartu su I.Girkino žmona, nors Igorio Girkino nerasta nė viename keleivių sąraše.
2014 m. gruodžio 17 d. I.Girkinas atšventė savo 44-ąjį gimtadienį ir per vestuvių ceremoniją Maskvoje susituokė su 21 metų ukrainiete, kilusia iš Donbaso, Miroslava Reginskaja. Po keturių dienų jaunavedžių pora pasirodė Rusijos mieste Rostove prie Dono surengtame naujametiniame susitikime su pabėgėlių vaikais. Tačiau atlikus paiešką vidaus skrydžių duomenų bazėje paaiškėjo, kad gruodžio 20 d. iš Maskvos į Rostovą prie Dono ir po dviejų dienų atgal M.Reginskaja skrido kartu su asmeniu, kuris duomenų bazėse nurodytas kaip Sergejus Viktorovičius Runovas, gimęs 1970 m. gegužės 12 d.
Remiantis magistrato įrašais, visa Runovo kelionių istorija apima dešimt skrydžių ir penkias keliones traukiniu, o pagal užsakymų duomenų bazę bent aštuoni iš šių skrydžių buvo užsakyti kartu su M.Reginskaja. Be to, iki 2016 m. nėra jokių įrašų apie tai, kad kas nors vardu Igoris Girkinas būtų dalyvavęs kokiuose nors M.Reginskajos ir S.Runovo skrydžiuose į įvairias Rusijos vietoves, nepaisant to, kad šių kelionių metu jis dalyvavo renginiuose šalia savo žmonos.
Todėl kyla akivaizdus klausimas: ar S.Runovas ir I.Girkinas yra vienas ir tas pats asmuo?
Įdomu tai, kad šis Sergejus Runovas nerandamas šimtuose nutekintų Rusijos gyventojų duomenų bazių, įskaitant išsamią Maskvos piliečių duomenų bazę „Larix“, nors „Runovo“ paso numeris prasideda 45 – tai Maskvos gyventojams arba Maskvoje išduotiems pasams suteikiamas kodas. Tokio asmens nėra ir išsamioje bei viešai prieinamoje Rusijos mokesčių duomenų bazėje. Tai panašu į kitus „Bellingcat“ ir partnerių aprašytus fiktyvius rusų tapatybės duomenis, kurių pasų turėtojai buvo susiję su Rusijos valstybei priskiriamomis žmogžudystėmis.
Jei S.Runovas yra slapta I.Girkino tapatybė, tai sukeltų dar daugiau abejonių dėl buvusio Donbaso vado, kaip nepriklausomos asmenybės, įvaizdžio, jau nekalbant apie tai, kad kyla klausimų dėl jo statuso.
Tikėtina, kad tokia priedanga negalėjo būti išduota be Rusijos saugumo tarnybų žinios ar palaiminimo.
Dauguma „Sergejaus Runovo“ kelionių gali būti prilyginamos I.Girkino viešiems pasirodymams už Maskvos ribų. I.Girkinas daug kartų pasirodė viešai, kad pareklamuotų savo visuomeninį judėjimą „Novorosija“. Šią organizaciją buvęs vadas pirmą kartą pristatė 2014 m. spalio 30 d. (praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai jis grįžo į politinę areną ir pareiškė palaikantis V.Putiną). Organizacijos deklaruojamas tikslas buvo palengvinti tariamai iš paprastų žmonių surinktos materialinės paramos pristatymą „LLR“ ir „DLR“ prisidengiant humanitarine pagalba, tačiau nuo 2015 m. pradžios šiam judėjimui taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl paramos separatistų kovotojams.
Per savo kelionių istoriją „Sergejus Runovas“ ne kartą atliko bendrus skrydžių užsakymus su M.Reginskaja, kuri nuo pat „Novorosijos“ įkūrimo užėmė aukštas pareigas organizacijoje.
Pavyzdžiui, 2015 m. sausio 30 d. anksti ryte jie kartu užsisakė skrydį iš Maskvos į Novosibirską. Vėliau tą pačią dieną I.Girkinas šiame Sibiro mieste surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė apie organizacijos „Novorosija“ vietos padalinio įkūrimą.
Vėliau jis taip pat pasirodė Novosibirsko vietinėje televizijoje duodamas interviu. S.Runovas ir V.Reginskaja buvo užsisakę skrydį atgal kovo 1 d. vėlyvą popietę, o kitą dieną vietos žiniasklaida pranešė, kad I.Girkinas išvyko iš Novosibirsko.
Kitas S.Runovo ir M.Reginskajos užsakymas buvo 2015 m. kovo 12 d. rytinis skrydis iš Maskvos į Permę. Vėliau tą dieną I.Girkinas surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė naują organizacijos „Novorosija“ Permės filialą. Po dviejų dienų, kovo 14 d., buvęs vadas pasirodė kitoje Uralo pusėje, Jekaterinburgo mieste, kur paskelbė apie dar vieno vietos filialo įkūrimą. Po spaudos konferencijos I.Girkinas ir M.Reginskaja buvo nufotografuoti išvažiuojantys iš renginio vietos mersedesu su Permės valstybiniais numeriais, o tai leidžia manyti, kad į Jekaterinburgą jie atvyko automobiliu. Pranešama, kad kitą dieną I.Girkinas aplankė keletą Jekaterinburgo bažnyčių ir vienuolynų. Jo žmona taip pat tebebuvo mieste – tai liudija jos pasidalijimas savo buvimo vieta VK 12:46 val. Pora tikriausiai vakare išskrido namo, nes M.Reginskaja ir „Sergejus Runovas“ buvo užsisakę skrydį iš Jekaterinburgo į Maskvą 19.50 val.
Kada tiksliai pirmą kartą buvo išduotas Sergejaus Runovo pasas, neaišku. Rusijos kelionių duomenų bazės duomenimis, pasas pirmą kartą buvo panaudotas traukinio bilietui iš Maskvos į Sankt Peterburgą įsigyti 2014 m. lapkričio 25 d., o grįžimas įvyko kitą dieną (vaizdo interviu su I.Girkinu vietiniame Sankt Peterburgo kanale buvo parodytas lapkričio 27 d.). Kadangi tai įvyko praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai I.Girkinas išvyko iš Donbaso, vien šio paso buvimas, jei jį būtų išdavusios saugumo tarnybos, negali įrodyti, kad jis buvo aktyvus slaptųjų tarnybų pareigūnas, kai kovojo Ukrainoje. Kartu negalima atmesti ir galimybės, kad tuo metu jis jau galėjo būti gavęs „Runovo“ pasą.
Pirmojo iš dviejų „Runovo“ pasų, kuriuos rado „Bellingcat“, oficiali išdavimo data yra 2002 arba 2003 m., kaip galima spręsti iš paso numerio 4502322320 trečiojo ir ketvirtojo skaitmenų (kurie atitinka paso blanko sukūrimo datą). Tačiau vien tik tai negali būti pakankamas įrodymas, kad pasas iš tiesų buvo išduotas 2002 m., atsižvelgiant į tai, kad dokumente gali būti suklastotų duomenų.
Galima nustatyti tik tai, kad „Runovo“ pasas buvo pakartotinai išduotas bent vieną kartą po to, kai I.Girkinas grįžo į Rusiją. Tai įvyko kažkada po to, kai „Sergejui Runovui“ sukako 45 metai, t. y. kai tokio amžiaus sulaukę Rusijos piliečiai per mėnesį turi gauti naują vidaus pasą.
Anksčiausiai žinomas pakartotinai išduoto paso panaudojimo atvejis – kelionė traukiniu iš Maskvos į Sankt Peterburgą 2015 m. spalio 31 d., tą pačią dieną, kai I.Girkinas dalyvavo šiame mieste vykusioje konferencijoje (kelionės traukiniu matomos „Magistral“ duomenų bazėje). Paskutinį kartą senesnis pasas, išduotas „Sergej Runov“, buvo panaudotas 2015 m. gegužės 15-18 d. kitai kelionei traukiniu į Rusijos šiaurinę sostinę pirmyn ir atgal.
Netrukus po to, kai jis pirmą kartą pasirodė Donbase, Ukrainos valdžia įtarė, kad I.Girkinas yra GRU agentas, o vėliau Europos Sąjunga jam taip pat pritaikė sankcijas. Nutekintame elektroniniame laiške, kurį matė „Bellingcat“ ir apie kurį pranešė ukrainiečių leidinys „Insider.UA“, I.Girkinas teigė, kad po atleidimo iš FSB 2013 m. jis oficialiai dirbo tik Konstantino Malofejevo, Kremliui artimo Rusijos oligarcho, kuris, kaip pranešama, finansavo prorusiškų separatistų veiklą Ukrainoje, įmonės „Marshall Capital“ apsaugos vadovu.
Tačiau kita, dabar viešai prieinama informacija rodo, kad būdamas Ukrainoje I.Girkinas vykdė FSB pareigūno nurodymus. Iš perimtų telefoninių pokalbių, kuriuos paviešino Nyderlandų vadovaujama Jungtinė tyrimų grupė (kuriai pavesta tirti MH17 lėktuvo numušimą), matyti, kad 2014 m. vasarą I.Girkinas gaudavo nurodymus iš „Vladimiro Ivanovičiaus“, separatistų kuratoriaus, kurį „Bellingcat“ ir partneriai vėliau identifikavo kaip generolą pulkininką Andrejų Burlaką – tuo metu FSB Pasienio tarnybos operatyvinio štabo viršininką.
Be to, nutekintame 2014 m. liepos mėn. parengtame A.Burlakos laiško FSB vadovui Aleksandrui Bortnikovui projekte matyti, kad jis prašo išduoti suklastotą Rusijos pasą nežinomam DLR lyderiui, gyvenančiam okupuotose teritorijose. Kaip minėta ankstesniuose pranešimuose apie A.Burlaką, „Bellingcat“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti nutekinto dokumento autentiškumo ir nustatyti, ar jis buvo išsiųstas, nors atrodo, kad jame pateikta nevieša informacija ir nurodyti keli tikri elektroninio pašto adresai.
Atidžiau išnagrinėjus Sergejaus Runovo pasų numerius, matyti, kad jo buvęs darbdavys – FSB. Pavyzdžiui, skrydžių užsakymų duomenų bazėje ieškant pasų numerių, galima rasti šešių asmenų, kurie, kaip ir „Runovas“, nerandami kitose prieinamose Rusijos duomenų bazėse, skrydžių istoriją. Bent du iš šių šešių asmenų galima susieti su akivaizdžiais FSB agentais, kurie buvo užfiksuoti keliaujantys su suklastotomis tapatybėmis.
Vienas iš šešių pasų buvo išduotas Anatolijaus Jašino, kuris 2016 m. balandžio mėn. kartu su Aleksejumi Kornilovu užsisakė skrydį iš Maskvos į Minską ir atgal, vardu. Nustatyta, kad pastarojo paso dokumento numeris yra iš tos pačios partijos kaip ir „Jekaterinos Zotovos“ (38 numerių skirtumas), kurią „Bellingcat“ anksčiau identifikavo kaip suklastotą nuteisto FSB žudiko Vadimo Krasikovo žmonos tapatybę. Dar vienas iš šešių pasų buvo išduotas vardu „Artiomui Vinogradovui“, kuris 2015 m. kovo mėn. skrido bendru užsakymu kartu su „Michailu Stepanovu“ – FSB nuodytojų būrio nario Michailo Šveco, įsipainiojusio į pasikėsinimo nužudyti Aleksejų Navalną operaciją, slaptąja tapatybe. 2014 m. gegužės ir spalio mėn. tas pats „Artiomas Vinogradovas“ taip pat skrido kartu su „Bulatu Rinatovičiumi Achmedovu“ (g. 1987.06.03), kurio pasas yra to paties numerio kaip ir „Vladimiro Aleksejevo“ – FSB nuodytojo būrio nario Vladimiro Paniajevo slapyvardžio.
Tuo pačiu metodu galima susieti ir pakartotinai „Sergejui Runovui" išduotą pasą su nustatytais FSB agentais. Šis pasas yra tik dviem numeriais nutolęs nuo paso, priskiriamo „Andrejui Popovui“. Šis asmuo nebuvo įtrauktas į jokias kitas duomenų bazes, tačiau turėjo du bendrus skrydžių užsakymus su „Aleksandr Rysakov“, kitu asmeniu, kurio nėra kitose duomenų bazėse. Jis savo ruožtu turėjo bendrą užsakymą su „Sergejumi Zibrovu“, kurio nėra jokiose kitose duomenų bazėse ir kurio paso numeris skiriasi tik vienu skaičiumi nuo „Ivano Makarovo“ paso numerio. Pastarasis, savo ruožtu, turėjo bendrą užsakymą su, regis, neegzistuojančiu „Aleksandru Maksimovu“, kurio paso numeris yra iš tos pačios partijos kaip ir pirmiau minėto „Michailo Stepanovo“ (FSB nuodytojų būrio nario M.Šveco).
Paskutinį kartą šis „Sergejaus Runovo“ pasas naudotas 2016 m. pradžioje. Jis buvo susijęs su vasario 14 d. užsakytu skrydžiu su M.Reginskaja iš Maskvos į Stavropolį, o po trijų dienų – atgal. Šios datos sutapo su I.Girkino trijų dienų viešnage Stavropolyje, kurios metu, be kitų susitikimų, jis surengė dvi spaudos konferencijas ir kartu su žmona apsilankė vietos menininko studijoje. Po kelių savaičių, kovo 11 d., pasas tikruoju I.Girkino vardu buvo panaudotas bendram užsakymui su M.Reginskaja skrydžiui iš Maskvos į Jekaterinburgą (po kelių dienų I.Girkinas skaitė paskaitas kaimyniniame Čeliabinsko mieste).
Paskutinė užuomina tais pačiais metais pasirodė I.Girkino „VKontakte“ puslapyje, kai jis pasidalijo šeimos istorijos dokumentais, pagal kuriuos Runovas buvo jo senelio iš motinos pusės pavardė, taip pat jo motinos mergautinė pavardė (Runova).
-
Teroristai skelbia, kad jų vadeiva Igoris Strelkovas atsistatydino
-
Rusų diversantas I.Girkinas (Strelkovas) išklojo šėtonišką Kremliaus planą Ukrainoje
-
Ar Vladimiras Putinas turėtų bijoti žmogaus, prisipažinusio, kad pradėjo karą Ukrainoje?
-
Buvęs Donbaso teroristų vadeiva Igoris Girkinas: „Su V.Putinu atsidursime Hagos tribunole“
-
Ukrainos separatistų vadas Igoris Plotnickis pareiškė: „Žydai sukurstė revoliuciją Ukrainoje“
-
Buvęs separatistų lyderis Igoris Girkinas oficialiai apkaltintas dėl Malaizijos lėktuvo numušimo
-
Buvusi Igorio Girkino žmona atskleidė – jos vyras susikrovė turtus iš karo Ukrainoje
-
Igoris Girkinas vėl kelia galvą – prognozuoja suirutę Rusijoje
-
Ukrainos rytuose sužeistas vienas separatistų lyderių – I.Plotnickis
-
A.Navalnas ir buvęs separatistų Rytų Ukrainoje vadas debatuose peikė korumpuotą V.Putino vyriausybę
-
Kas vyksta Luhanske ir ar Rusija dar kontroliuoja padėtį?
-
Ukrainos separatistų lyderis kaltina buvusį ministrą bandymu surengti perversmą
-
Luhansko separatistų vadas I.Plotnickis – jau Maskvoje?
-
Luhansko separatistų vadeiva Igoris Plotnickis atsistatydino
-
Ukrainos separatistų lyderių likimai: žuvo nuo savų rankos, ėmė kritikuoti Kremlių
-
Igoris Girkinas prisiima atsakomybę už MH17 reiso lėktuvo numušimą – bet tik moralinę
Bellingcat partneris „The Insider“ kreipėsi į I.Girkiną dėl komentarų. Žurnalistai paskambino I.Girkinui ir pasiteiravo, kodėl jis naudojasi pasu Sergejaus Runovo pavarde ir kodėl, jei jis nebėra aktyvus saugumo tarnybų narys, gali naudotis pasu kita pavarde.
„Aš nekomentuoju nė vienos iš temų, apie kurias jūs kalbate“, – atsakė I.Girkinas.
I.Girkino „Novorosijos“ judėjimo štabo vadovas Aleksejus Sorokovojus paneigė bet kokias žinias apie tai, kad „Sergejus Runovas“ būtų dirbęs su šia organizacija.
„Ši pavardė man nepažįstama, bet tai visiškai nieko nereiškia, nes su mumis dirbo įvairūs žmonės“, – sakė A.Sorokovojus, kai su juo susisiekėme.
M.Reginskaja, kuri judėjimo „Novorosija“ interneto svetainėje įvardyta kaip jo moterų tarybos vadovė, nutraukė pokalbį telefonu po to, kai prisistatė reporteris iš „The Insider“ ir paklausė, kodėl ji keliavo su „Runovu“.
Igoris Venediktovičius Plotnickis ir Igoris Vladimirovičius Plotnikovas
Vienas svarbiausių separatistų lyderių pirmaisiais Donbaso konflikto metais buvo Ukrainos pilietis Igoris Venediktovičius Plotnickis (g. 1964 m. birželio 24 d.), kuris daugiau nei trejus metus iki 2017 m. pabaigos vadovavo „Luhansko liaudies respublikai“ (LLR). Eidamas šias pareigas jis buvo vienas iš 2014 ir 2015 m. Minsko susitarimų, kuriais buvo sudarytos nepavykusios Rusijos ir Ukrainos paliaubos, signatarų (nepaisant kasdienių pažeidimų, paliaubos galiojo iki neseniai įvykusios didelio masto Rusijos invazijos).
Buvęs sovietų armijos karininkas, turintis majoro laipsnį, buvęs valstybės tarnautojas, I.Plotnickis pirmą kartą atkreipė visuomenės dėmesį kaip pirmasis bataliono „Zaria“, atsiradusio 2014 m. balandžio-gegužės mėn. jo gimtajame Luhanske, vadas (batalionas nustojo egzistuoti 2014 m. pabaigoje, kai jo daliniai buvo įtraukti į LLR „liaudies miliciją“). 2014 m. gegužės 21 d. I.Plotnickis buvo paskirtas LLR gynybos ministru ir išrinktas LLR vadovu per 2014 m. lapkričio 2 d. visuotinius rinkimus, kuriuos rėmė Rusija, bet Ukraina pasmerkė kaip neteisėtus. Rinkimų dieną nedalyvavo nė vienas ESBO rinkimų stebėtojas; keli tarptautiniai stebėtojai priklausė prorusiškoms arba marginalioms kraštutinių dešiniųjų grupėms.
Pasak žmogaus teisių stebėtojų, I.Plotnickio vadovaujamai LLR buvo būdingas neteisėtumas ir autoritarinis valdymas, neskaidri teisingumo sistema ir didelė priklausomybė nuo kaimyninės Rusijos. I.Plotnickio pozicija buvo ta, kad LLR galiausiai prisijungs prie Rusijos per referendumą, koks 2014 m. buvo surengtas Kryme.
Keli apžvalgininkai rašė apie įtarimus, kad I.Plotnickis atsiskaitinėjo Rusijos saugumo tarnyboms. Be to, Ukrainos saugumo tarnybos vėliau paskelbė perimtą 2015 m. sausio mėn. pokalbį tarp I.Plotnickio ir Dmitrijaus Utkino, kuris, kaip pranešama, yra privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadas. Pokalbio metu girdėti, kaip I.Plotnickis sako pastarajam: „Be tavęs būtų buvę sunku“.
Kaip ir I.Girkino atveju, šią akivaizdžiai fiktyvią tapatybę buvo galima nustatyti, nes ji buvo naudojama užsakant skrydį kartu su I.Plotnickio žmona Larisa Plotnickaja (kuri, kaip pranešama, mirė 2020 m.). Tai buvo vienas iš penkių skrydžių, užsakytų pagal užsakymų duomenų bazėje esantį pasą. Atrodo, kad kai kurios kelionės taip pat sutampa su I.Plotnickio kelionėmis už Ukrainos ribų.
Iš užsakymų įrašų matyti, kad 2014 m. lapkričio 7 d. L.Plotnickaja buvo užsakiusi skrydį iš Rostovo prie Dono į Maskvą kartu su Rusijos piliečiu Igoriu Vladimirovičiumi Plotnikovu, kurio nurodyta gimimo data yra 1964 m. birželio 24 d. – tokia pati kaip L.Plotnickajos. Abi pavardės taip pat turi tą pačią šaknį, skiriasi tik dviem skirtingomis bendrinėmis slaviškomis priesagomis (-kov ir -nickij).
Tiksli kelionės į Maskvą priežastis nežinoma, tačiau pažymėtina, kad I.Plotnickis vos prieš tris dienas, dalyvaujant jo žmonai, buvo inauguruotas LLR vadovu (Rostovas prie Dono yra artimiausias svarbus Rusijos oro uostas, turintis gerą susisiekimą su Rusijos okupuotomis Rytų Ukrainos teritorijomis). Be to, skrydžių duomenys rodo, kad jo tuometinis kolega Aleksandras Zacharčenka (nužudytas 2018 m.), kuris buvo prisaikdintas „DLR“ vadovu tą pačią dieną kaip ir I.Plotnickis, taip pat skrido iš Rostovo prie Dono į Maskvą netrukus po inauguracijų (naudodamasis savo ukrainietišku pasu), o tai dar labiau leidžia manyti, kad šios kelionės greičiausiai buvo komandiruotės.
Anksčiausiai žinomas „Igorio Plotnikovo“ paso panaudojimo atvejis buvo skrydžio iš Rostovo prie Dono į Maskvą užsakymas 2014 m. rugsėjo 4 d., t. y. likus vienai dienai iki to, kai I.Plotnickis kartu su A.Zacharčenka atvyko į Minską pasirašyti Minsko protokolo. Neaišku, kaip jis keliavo iš Maskvos į Minską, o įsigytose duomenų bazėse nėra jokių įrašų apie keliones su I.Plotnickio ar I.Plotnikovo pasais tuo metu. Rugsėjo 12 d. „Igoris Plotnikovas“ antrą kartą užsisakė bilietą tam pačiam maršrutui, o kitą dieną – bilietą atgal, tačiau I.Plotnickio buvimo vieta tomis dienomis yra mažiau aiški.
„Plotnikovas“ taip pat buvo užsisakęs skrydį iš Rostovo prie Dono į Maskvą 2014 m. rugsėjo 18 d., o kitą dieną I.Plotnickis ir A.Zacharčenka vėl atvyko į Minską pasirašyti Minsko protokolo papildomo memorandumo. Vėlgi, neaišku, kaip šie du asmenys pasiekė Minską, o įsigytose duomenų bazėse nėra jokių įrašų apie tai, kad rugsėjo 19 d. jie keliavo su I.Plotnickio, „Plotnikovo“ arba A.Zacharčenkos pasais. Vis dėlto duomenų bazėse matyti, kad tą pačią dieną abiem separatistų lyderiams buvo užsakyti du bilietai skrydžiui atgal iš Maskvos į Rostovą prie Dono rugsėjo 20 d. Šiam užsakymui buvo panaudotas I.Plotnickio Ukrainos pasas.
Remiantis turimais kelionių duomenimis, „Plotnikovo“ pasas nebebuvo naudojamas po 2014 m. lapkričio mėn. kelionės su L.Plotnickaja. Per kelerius ateinančius metus I.Plotnickis ir toliau keliavo į Rusiją ir Baltarusiją, tačiau duomenys rodo, kad šioms kelionėms jis naudojo savo ukrainietišką pasą.
Kad „Igoris Plotnikovas“ yra išgalvotas asmuo, rodo ir paieškos Maskvos piliečių duomenų bazėje „Larix“ (kaip ir „Runovo“, „Plotnikovo“ paso numeris prasideda 45 – Maskvos vietovės kodu) ir viešai prieinamoje mokesčių duomenų bazėje, nedavusios jokių rezultatų.
„Bellingcat“ pavyko palyginti „Igorio Plotnikovo“ paso dokumento numerį su kitų suklastotų tapatybių, esančių ankstesnių tyrimų metu sukauptoje galimai slaptųjų tarnybų išduotų pasų bazėje, numeriais. Tai parodė, kad dokumentas buvo išduotas iš tos pačios serijos kaip ir pasai, kuriais naudojosi žinomi GRU nariai.
Pavyzdžiui, pasą, kurio dokumento numeris tik vienu skaitmeniu mažesnis už „Igor Plotnikov“ numerį, naudojo asmuo, naudojęs tapatybę „Nikolajus Konstantinovičius Aleksejevičius“, gimęs 1980.04.07. Taip pat daugiau informacijos apie Aleksejevičių nerasta ir kitose Rusijos piliečių duomenų bazėse. Vis dėlto 2017 m. jis du kartus vyko į Minską kartu su Aleksejumi Mininu, kuris 2018 m. buvo sulaikytas Nyderlanduose per, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų teigimu, sužlugdytą GRU įsilaužimo operaciją, nukreiptą prieš OPCW.
2017 m. pabaigoje I.Plotnickis atsistatydino iš LLR vadovo pareigų ir pabėgo į Maskvą per staiga kilusią kovą dėl valdžios separatistinėje „respublikoje“ (į kurią, kaip pranešama, buvo įtraukta ir „Wagner“ kovotojai). Tai, kad jis naudojosi rusišku telefono numeriu, su kuriuo susisiekus neatrodė, kad jis naudojasi tarptinkliniu ryšiu, leidžia manyti, kad žiniasklaidos pranešimuose apie tai, jog nuo tada, kai neteko pareigų, jis gyveno tremtyje Rusijoje, yra tiesos.
Ukraina vis dar ieško jo dėl kaltinimų terorizmu. 2021 m. Ukrainos teismas už akių nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad jis, kaip įtariama, įsakė 2014 m. birželio mėn. numušti transporto lėktuvą Il-76, per kurį žuvo 49 ukrainiečių kariškiai.
„The Insider“ susisiekė su I.Plotnickiu, kad paklaustų, kaip 2014 m. jis kelis kartus galėjo naudoti pasą vardu „Igor Plotnikov“.
„Kaip aš turėčiau prisiminti, kur keliavau 2014 m.?“ – atsakė I.Plotnickis, paneigęs bet kokias žinias šiuo klausimu.
Mūsų žurnalistas priminė, kad 2014 m. lapkričio 7 d. turėtų būti įsimintina data, nes tai buvo iškart po to, kai I.Plotnickis tapo „LLR“ vadovu. Tada I.Plotnickis nutraukė pokalbį telefonu.
Šį tyrimą atliko „Bellingcat“ ir "„The Insider" Pieteris van Huisas ir Christo Grozevas buvo pagrindiniai „Bellingcat“ tyrėjai, prie tyrimo prisidėjo „The Insider“ žurnalistas Romanas Dobrochotovas.
