„Peržiūrėjus mūsų pastarojo meto pažangą, tapo aišku, kad mums reikia daugiau laiko susijusios įrangos bandymams ir tinkamam visų duomenų įvertinimui bei tolesniems veiksmams, – pirmadienio vakarą sakė “SpaceX„ atstovė spaudai Kirstin Brost Grantham. – Nors vis dar tikėtina, kad galime paleisti (kosminę kapsulę) gegužės 3-ąją, būtų protingiau pridėti kelias dienas atsargai, jeigu viskas užtruktų ilgiau nei tikėtasi.“
„SpaceX“ ketina paleisti daugkartinio naudojimo kosminę kapsulę „Dragon“, kuri priartės prie TKS, o orbitinės stoties įgula pagaus ją, naudodama manipuliatorių.
„Dėl šios priežasties mūsų startas tikriausiai bus atidėtas viena savaite, suderinus su NASA (JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija)“, – sakoma atstovės pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad bendrovė paskelbs naują planuojamą starto datą, kai tik ji bus nustatyta.
„SpaceX“ vykdomasis direktorius Elonas Muskas apie šį sprendimą paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“: „Atidedu startą apie savaitę, kad būtų atlikta daugiau “Dragon„ susijungimo procedūros bandymų. Nauja data bus paskelbta suderinus su NASA.“
Prieš savaitę NASA pranešė, kad „SpaceX“ greitai gali tapti pirmąja privačia bendrove, paleisiančia savo nepilotuojamą krovininė kosminį laivą į TKS.
„SpaceX“ ketina paleisti daugkartinio naudojimo kosminę kapsulę „Dragon“, kuri priartės prie TKS, o orbitinės stoties įgula pagaus ją, naudodama manipuliatorių.
Bukaviršūnio kūgio pavidalo kapsulė „Dragon“ nuskraidins į kosminę laboratoriją 521 kilogramų krovinį, taip pat parskraidins 660 kilogramų krovinį į Žemę, praeitą savaitę sakė TKS programos vadovas Michaelas Suffredinis.
„SpaceX“ priklausanti vienam iš internetinės mokėjimų sistemos „PayPal“ įkūrėjų E.Muskui, pateko į istoriją 2010 metų gruodį, kai „Dragon“ prototipas tapo pirmuoju komerciniu kosminiu aparatu, paleistu į orbitą, o vėliau grąžintu į Žemę.
Šiuo metu Rusijos kosminiai laivai „Sojuz“ vieninteliai pasaulyje aparatai, galintys skraidinti astronautus į TKS ir atgal.
Kosminėse lenktynėse dalyvauja ir kitos privačios bendrovės, tarp jų aeronautikos ir kosmoso technologijų milžinė „Boeing“, Nevadoje įsikūrusi bendrovė „Sierra Nevada Corporation“ ir Vašingtono valstijoje įsikūrusi „BlueOrigin LLC“.
NASA skyrė 270 mln. dolerių bendrovėms, kurios tikisi prisidėti prie naujų komercinių kosmoso lenktynių ir išvystyti milijardų dolerių vertės pramonę per ateinantį dešimtmetį.
JAV biudžeto projekte, kuris vasarį buvo pateiktas svarstyti Kongresui, prezidentas Barackas Obama prašo skirti 829 mln. dolerių komercinių skrydžių į TKS vystymui – iš dalies siekiant nutraukti Jungtinių Valstijų priklausomybę nuo Rusijos kosminių technologijų, skraidinant žmones ir krovinius į orbitinę stotį.
Kosminio transporto privatizavimas taip pat turėtų atverti kelią kosmoso turizmui, o Didžiosios Britanijos verslo magnato Richardo Bransono bendrovė „Virgin Galactic“ jau siūlo už 200 tūkst. dolerių rezervuoti pramoginius skrydžius į kosmosą.
Bendrovė jau surinko 60 mln. dolerių, o į šiuos skrydžius užsirašė per 500 žmonių, tarp kurių esama Holivudo žvaigždžių ir milijardierių.
Iki šiol surengti turistiniai skrydžiai Rusijos kosminiais laivais kainuodavo 45-150 mln. JAV dolerių.
