Kai praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo patikrintas 71 projektas, susijęs su maisto pramone, paaiškėjo, kad net 64 iš jų buvo nerealiai padidintos įsigytų įrengimų kainos, suklastoti dokumentai. Kovos su piktnaudžiavimu valdybos ekspertai teigia, kad visus konkursus laimėdavo trys tiekėjai, įrengimus užsakovams pristatydami už fantastišką kainą. Tą jau patvirtino ir Bulgarijos finansų ministerija, todėl valstybė nutraukė finansavimą projektams už bendrą 39 mln. levų (19,5 mln. eurų) sumą.
Aiškėja, kad M.Murgina ir keli kiti agentūros valdininkai spausdavo verslininkus norėdami iš jų išlupti kuo daugiau mokesčių.
Europos Sąjunga (ES) jau pernai liepą buvo sustabdžiusi finansavimą projektų, kurių sąmata buvo smarkiai padidinta. Nors teigta, kad finansavimas sustabdytas laikinai, Finansų ministerija mano, kad tų lėšų Bulgarija jau nebegaus, nes šalyje kyla vis nauji korupcijos skandalai. Tą patvirtino ir vicepremjerė Meglena Plugševa, remdamasi jau šiais metais atliktu tyrimu. Kovos su piktnaudžiavimu valdyba prokuratūrai jau perdavė visus turimus dokumentus, kad ji galėtų pradėti tyrimą.
Šiais metais Bulgarija kreipėsi į ES prašydama finansuoti kelis energetikos infrastrūktūros projektus – kad šalis nebūtų visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų tiekimo. Ūkio ir energetikos ministras Petras Dimitrovas teigia, kad tikimasi 900 mln. eurų, tačiau dabar juos gauti bus daug sunkiau.
PVM afera
Didžiausias skandalas susijęs su 600 mln. levų (300 mln. eurų), surinktų PVM. Manoma, kad dalis šios įspūdingos sumos nukeliavo į Bulgarijos politinių partijų kišenes. Dėl nežinia kur nuplaukusio surinkto PVM Valstybinės įplaukų agentūros (mokesčių inspekcijos – red.) vadovė Marija Murgina paskubėjo atsistatydinti. Vasarį Bulgarijos prokuratūra pradėjo tyrimą ir šiuo metu apklausia agentūros vadovus. Bulgarijos televizija teigia, kad M.Murgina atsistatydino vildamasi išvengti suėmimo.
Aiškėja, kad M.Murgina ir keli kiti agentūros valdininkai spausdavo verslininkus norėdami iš jų išlupti kuo daugiau mokesčių. 60 proc. surinkto PVM nusėdo tų valdininkų kišenėse. Dalis iš tų 600 mln. levų nukeliavo į partijų sąskaitas. Prokuratūra jau patvirtino, kad agentūros valdininkai darė nuolaidų įmonėms, susijusioms su valdančios koalicijos partijomis. Tos bendrovės, kurios nesutikdavo „bendradarbiauti“ su Nacionaline įplaukų valdyba buvo be perstojo tikrinamos, o permokėto PVM sugrąžinimas užsitęsdavo pusantrų metų ir ilgiau, dėl ko ne viena įmonė bankrutavo. Valdininkai sugebėdavo pasipelnyti ir iš Bulgarijos eksporto į NVS šalis bei Rumuniją, o taip pat atlikdavo fiktyvias transakcijas pačioje Bulgarijoje.
Stažavosi Botsvanoje
Tyrimo metu paaiškėjo įdomus faktas – Bulgarijos mokesčių inspektoriai stažavosi Botsvanoje. Nacionalinės įplaukų agentūros kompiuterių sistemai buvo išleista 30 mln. dolerių, tačiau ji neveikia iki šiol, nes nėra suderinta su kitų Bulgarijos valdžios įstaigų kompiuterine sistema. Ši kompiuterių sistema buvo nupirkta iš prancūzų bendrovės „Bull“ filialo, esančio Pietų Afrikos Respublikoje. Be Bulgarijos tokia sistema įdiegta tik Botsvanoje, Zimbabvėje ir Saudo Arabijoje. Agentūros darbuotojai kelis kartus važiavo „semtis patirties“ į Botsvaną.
Nacionalinė įplaukų agentūra ėmėsi ir statybų „verslo“. Dar praėjusiame dešimtmetyje ji iš valstybės biudžeto gavo 31 mln. eurų tam, kad galėtų užbaigti savo pastato statybą. Iš tos sumos 26 mln. eurų buvo išleisti konsultacijoms ir projektams, o pastatas neužbaigtas iki šiol.
Užtat Nacionalinės įplaukų agentūros darbuotojai, kurie dirbo išvien su viršininke M.Murgina, kas ketvirtį gaudavo premijas 3-4 kartus didesnes nei jų mėnesinis atlyginimas.
