Teismas nurodė Vokietijos sostinei, vienai iš 16 šalies federalinių žemių, grįžti prie balsadėžių, nes paskutinis balsavimas 2021 metų rugsėjo 26 dieną neatitiko pagrindinių demokratijos standartų.
Visuomenės nuomonės apklausos, atliktos prieš rinkimus, parodė, kad konservatyvioji opozicinė CDU patija užima pirmąją vietą, aplenkdama O.Scholzo Socialdemokratų partiją (SPD), kuri 2021 metais užėmė pirmąją vietą.
Jei ši tendencija pasitvirtins, tai bus pirmas kartas per daugiau nei 20 metų, kai CDU laimės rinkimus į sostinės savivaldą.
SPD generalinis sekretorius Kevinas Kuehnertas pabrėžė vietos balsavimo poveikį nacionaliniu lygmeniu ir perspėjo, kad jis gali nulemti, ar O.Scholzas ir toliau turės stiprią SPD vadovaujamų žemių paramą, kai sieks įgyvendinti savo planus Vokietijai.
Bet kokie pralaimėjimai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Bundesrate, federalinio parlamento aukštuosiuose rūmuose, kurie atstovauja regioninėms žemėms.
Nuo 2021 metų balsavimo „daug kas pasikeitė“, todėl varžybos bus neįprastos, sakė Berlyno laisvojo universiteto politikos mokslų profesorius Thorstenas Faasas.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitė politinis kraštovaizdis, o dėl to, kad sekmadienį vyksiančio balsavimo laikas nebeatitinka federalinių rinkimų dienos, rinkėjų aktyvumas greičiausiai bus mažesnis, teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Pakartotinis balsavimas Berlyne yra tik antras kartas Vokietijos pokario istorijoje, kai valstybiniai rinkimai buvo paskelbti negaliojančiais po to, kai 1991 metais Hamburge buvo pranešta apie balsavimo pažeidimus.
Dėl 2021 metų rinkimų organizavimo tą pačią dieną, kai vyko nacionalinis balsavimas, vietos referendumas ir Berlyno maratonas, kilo didelių logistikos problemų.
Balsavimo biuleteniai įstrigo eisme, nes dėl lenktynių buvo uždaryti keliai, o prie rinkimų apylinkių, kuriose kilo problemų skaičiuojant balsus, susidarė eilės.
Federaliniai rinkimų pareigūnai nustatė balsavimo pažeidimų Berlyno apylinkėse, prilygstančiose maždaug pusei miesto.
Vokietijos parlamentas taip pat nusprendė iš dalies pakartoti nacionalinius rinkimus Berlyne, tačiau balsavimo data dar nenustatyta.
2021 metų fiasko – dar viena dėmė sostinės, kurioje administraciniai nesklandumai yra įprastas reiškinys, reputacijai.
Sekmadienį vyksiančius rinkimus stebės tarptautiniai rinkimų stebėtojai iš Europos Tarybos, kuriuos, siekdamas atkurti pasitikėjimą, pakvietė pats miestas.
Berlynas taip pat pasitelkė 42 000 rinkimų pagalbininkų armiją – 8000 daugiau nei praėjusį kartą – ir planuoja rinkimų apylinkėms duoti papildomų balsavimo biuletenių, kad jų nepritrūktų.
