Aštrėjant diplomatiniam ginčui, ši ministerija anksčiau ketvirtąjį iškvietė Rusijos ambasadorių aptarti galimybę įvesti sankcijas Maskvai dėl 2015 metais įvykdytos atakos prieš vokiečių parlamentą.
„Rusijos ambasadoriui... buvo pranešta, kad Vokietijos vyriausybė prašys Briuselio taikyti Europos kibernetinių sankcijų režimą už išpuolį prieš vokiečių Bundestagą atsakingiems asmenims, įskaitant [Rusijos pilietį Dmitrijų] Badiną“, – informavo ministerijos atstovė.
Šis sankcijų režimas visų pirma numato draudimą įvažiuoti į Europos Sąjungos šalis, taip pat turto įšaldymą.
Vokietijos teisėsaugos institucijos mano, kad įtariamas programišių kolektyvo APT28, dar vadinamo „Sofacy“ narys D. Badinas prisidėjo prie 2015 metais įvykdytos atakos prieš Bundestagą. Berlynas tvirtina, jog šis Rusijos pilietis vykdė šalies karinės žvalgybos agentūros GRU įsakymus.
Vykdant operaciją prieš Bundestagą taip pat buvo taikytasi į NATO narių sistemas, sutrikdytos prancūzų televizijos „TV5Monde“ transliacijos.
Manoma, kad per tą ataką buvo pavogta duomenų iš A. Merkel ir kai kurių įstatymų leidėjų elektroninio pašto paskyrų. Anot žurnalo „Der Spiegel“, programišiams pavyko nukopijuoti visą 2012–2015 metais datuotą korespondenciją, rastą dviejose kanclerės pašto paskyrose.
Praėjusiais metais Europos Sąjunga priėmė kibernetinių sankcijų režimą, kuriuo įvedamos „tikslines ribojamosios priemonės, skirtos atgrasyti kibernetines atakas ir į jas reaguoti“.
Vokietijos žvalgybos tarnybos ne kartą kaltino rusų įsilaužėlius mėginimais šnipinėti įstatymų leidėjus ir kitus įtakingus politikus.
A.Merkel šį mėnesį pareiškė parlamentui tapusi Rusijos programišių taikiniu, teigdama, jog turi konkrečių įrodymų dėl „pasipiktinimą keliančių“ mėginimų ją šnipinėti. Ji taip pat užsiminė apie galimybę skelbti sankcijas.
Kitą dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Berlyną kaltinant Maskvą, nors „nėra jokių su Rusija susijusių faktų“.
Nužudymo Berlyne byla
Rusija jau daugelį metų erzina galingąsias Vakarų valstybes savo veiksmais – pradedant Ukrainos priklausančio Krymo aneksija, baigiant įtariamu kišimusi į rinkimus ir parama Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybei.
A.Merkel santykius su Maskva vystė atsargiai, pabrėždama, kad būtina tęsti dialogą, nors ir akivaizdžiai nepritarė Rusijos veiksmams pasaulinėje arenoje.
Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad dvišaliai santykiai pablogėjo – iš dalies dėl vieno buvusio čečėnų vado nužudymo Berlyno Tyrgarteno parke. Po to incidento Vokietija išsiuntė dalį Rusijos diplomatų.
Vokietijos prokurorai pareiškė turį įrodymų, kad žmogžudystė buvo įvykdyta Rusijos ar Čečėnijos pareigūnų nurodymu.
Vokiečių URM pabrėžė, kad sprendimas iškviesti rusų ambasadorių „taip pat priimtas atliekant tyrimą nužudymo Tyrgartene byloje“.
Ministerija pažymėjo, jog Vokietija „vis dar gali imtis tolesnių priemonių“ prieš Rusiją.
Trečiadienį sakydama kalbą Berlyne, A. Merkel pabrėžė, kad Berlynas „neabejotinai“ turės varžytis su Maskva, kai liepą rotacijos tvarka perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Anot jos, „atkreipsime dėmesį į daromus esminius tarptautinės teisės pažeidimus“, įskaitant „atakas prieš Vakarų demokratijas, tarp jų – ir Vokietiją, pasitelkiant hibridines priemones“.