Madride besilankantis H.Maasas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija „dės bendras pastangas, prireikus – kaip tarpininkės, siekdamos išvengti konflikto, galinčio nuvesti iki rimtos krizės“, šių šalių atstovams susitikus su kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos.
Visų keturių valstybių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pirmadienį ruošėsi deryboms, kurias surengti buvo planuota dar prieš kilus sekmadienio krizei. Ji prasidėjo Rusijai perėmus tris Ukrainos laivus, kuriuos kaltina nelegaliai įplaukus į Rusijos vandenis prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.
Anot H.Maaso, tai būtų „pirmoji galimybė surinkti visas konflikto šalis“.
Ukrainiečių kariuomenė paskelbė aukšto lygio parengtį, o šalies parlamentas ruošiasi balsuoti dėl P.Porošenkos prašymo įvesti 30 dienų karo padėtį. Anksčiau pirmadienį šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba buvo pasiūliusi skelbti 60 dienų karo padėtį, bet prezidentas pasiūlė šį laikotarpį sutrumpinti perpus, kad nebūtų sutrikdyta ateinančiais metais kovo pabaigoje turinčių vykti valstybės vadovo rinkimų kampanijos pradžia.
Šis incidentas reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį pradėjo nepaprastąjį posėdį. NATO taip pat šaukia pasitarimą dėl šio incidento.
Anot H.Maaso, užsitęsęs Kijevo konfliktas su Maskva bei prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje kelia „pavojų Europos saugumui, tad mes abu stengsimės pagaliau rasti politinį sprendinį, kurį jau seniai turėjome surasti“.
