Šiaurės Korėjos demilitarizuota zona
Šiaurės ir Pietų Korėjos oficialiai tebekariauja. Jų pasienis, ironišai pavadintas demilitarizuota zona, iš tikrųjų yra viena labiausiai militarizuotų valstybių sienų pasaulyje. 260 km ilgio ir 4 km pločio siena yra virtusi varžybomis tarp dviejų kaimynių – kuri pastatys įspūdingesnius pasienio punktus.
Prie jos nuolat vyksta provokacijos – kad ir praėjusią savaitę: Pietų Korėjos kariai paleido įspėjamuosius šūvius, nes šiaurės korėjiečiai pernelyg arti prisiartino prie sienos.
Izraelio saugumo siena
2002 m. Izraelis pradėjo statyti šimtų kilometrų ilgumo sieną, kuria atskirtų Vakarų krantą. Pabaigta ji sieks 700 km. Dalis jos yra net sienų dariniai, sukurti iš spygliuotos vielos, griovių ir kelių tvorų, tačiau vietomis ji yra pastatyta iš betono ir siekia 8 metrų aukštį. Palei ją taip pat įtaisyti stebėjimo bokštai.
Prieštaringiausiai ši siena vertinama dėl to, kad ji nėra statoma palei vadinamąją „žaliąją liniją“, kuri skiria Izraelį nuo Vakarų Kranto. Nuo 6 iki 8 proc. Palestinos teritorijos atsidūrė už saugumo sienos Izraelio teritorijoje.
JAV-Meksikos pasienis
Iš tikrųjų vieną turtingiausių pasaulio ekonomikų nuo vienos skurdžiausių skiria iš viso trys sienos. Jos pastatytos Arizonos, Kalifornijos ir Teksaso valstijose. Aiškinama, kad jomis siekiama sustabdyti nelegalią imigraciją į JAV iš Meksikos.
Sienos pradėtos statyti 2006 m. Joms jau išleista 3,5 mlrd. JAV dolerių, o iki oficialios pabaigos liko pastatyti vos keliolika mylių. Vienas stebėtiniausių vietų – kai siena nusidriekia net per paplūdimį ir panyra į jūrą. Buvo planuojama palei sienas pastatyti ir bokštus su judėjimo davikliais, tačiau Baracko Obamos administracija nutraukė finansavimą tam 2010 metais.
Šiaurės Airijos „taikos sienos“
Šios sienos Belfaste atskiria katalikų ir protestantų rajonus. Nepaisant 1997 metų susitarimo, kuris paskelbė taiką Šiaurės Airijoje, šios sienos tebestovi. Pirmosios jų buvo pastatytos 1969 m. Šiuo metu iš viso yra 48 sienos visoje Šiaurės Airijoje, daugiausiai – Belfaste ir Londoneryje. Jų ilgis siekiai ir kelis šimtus metrų, ir 5 kilometrus.
Šiaurės Airijos valdžia pažadėjusi, kad iki 2023 m. jų nebeliks.
Ispanijos-Maroko sienos
Šios sienos skiria Maroką ir Meliljos bei Seutos miestus – nedidelę teritoriją, kuri Šiaurės Afrikoje priklauso Ispanijai. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Ispanija pastatė 4 metrų aukščio ir 7 kilometrų ilgio sienas tam, kad nelegalūs imigrantai lengvai nepatektų į Ispanijos teritoriją, tad – ir į Europos Sąjungos teritoriją. Tačiau jos neveikia – šimtai vis dar ne tik bando ją perlipti, bet jiems tai ir pavyksta.
Neseniai Marokas paskelbė prisijungiantis prie pastangų sulaikyti nelegalius migrantus ir iš savo pusės sieną apjuosė spygliuota viela.