Šios valstybės yra tik kelios iš daugybės besivystančių šalių, patiriančių nepataisomą klimato kaitos žalą, nors pačios mažai ką padarė, kad sukeltų šią krizę.
Ir dabar jos reikalauja kompensacijos iš tų, kurias laiko atsakingomis: turtingesnių šalių, kurios dešimtmečius degino naftą, dujas ir anglį ir kūrė taršą, pavojingai kaitinančią mūsų planetą.
Visose kultūrose jau daugybę šimtmečių gyvuoja mintis, kad jei pakenki savo artimo nuosavybei, esi skolingas ir privalai padėti ištaisyti žalą – šis principas minimas net Biblijoje.
Tačiau teisiniu ir praktiniu klausimu jį pritaikyti klimato kaitai iki šiol buvo nepaprastai sudėtinga.
Pasiturinčios valstybės, tokios kaip JAV, ir turtingų šalių blokai, tokie kaip Europos Sąjunga, priešinosi idėjai, kad būtų aiškiai įpareigotos kompensuoti skurdesnėms šalims už jau vykstančias klimato nelaimes, nes baiminasi, kad tai gali užversti joms neribotą atsakomybę.
Sekmadienį Šarm el Šeiche, Egipte, prasidėjo Jungtinių Tautų klimato derybos ir jose diskusijos dėl nuostolių ir žalos bus labai svarbios.
