Šis susitikimas buvo itin svarbus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurią pastarosiomis savaitėmis susilpnino nesutarimai dėl migrantų jos pačios koalicijoje.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis suteikė kanclerei dvi savaites rasti Europos lygio sprendinį, turintį sustabdyti prieglobsčio ieškotojų antplūdį – priešingu atveju jis lieps sienos apsaugos policijai migrantų nebeįleisti į šalį.
Be to, naujoji Italijos populistų vyriausybė pristatė migrantams nepalankius įstatymų pasiūlymus, leisiančius pagreitinti jų deportaciją.
Sekmadienio susitikimas vyko verdant karštoms diskusijoms apie migraciją, nors, palyginti su ankstesniais metais, naujai atvykusių migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius gerokai sumažėjo.
Politinė, ne migrantų krizė
Vis dėlto politiniai migracijos padariniai Europoje vis dar juntami.
A.Merkel siekia po visą žemyną paskirstyti jau atvykusius migrantus. O Italija – valstybė, kurią migrantai ir prieglobsčio prašytojai iš Šiaurės Afrikos pasiekia pirmiausia – kur kas daugiau dėmesio skiria naujiems atvykėliams.
Ch.Michelas: „Jei norime išsaugoti laisvą judėjimą Šengeno zonoje, svarbiausias prioritetas yra užtikrinti realią ir griežtą Europos sienų kontrolę.“
Anot Romos, tai – nesąžininga našta, kurią jai užkrovė šiaurinės ES narės.
„Jei norime išsaugoti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje, svarbiausias prioritetas yra užtikrinti realią ir griežtą Europos sienų kontrolę“, – dar prieš susitikimą kalbėjo Belgijos premjeras Charlesas Michelas.
Europos Komisijos prezidentas Jeanas Claude'as Junckeris siūlė už Europos ribų įkurti centrus, kuriuose ekonominiai migrantai galėtų būti atskirti nuo pabėgėlių, turinčių teisę gauti prieglobstį.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad Europoje turėtų būti įkurtos uždaros stovyklos, kuriose migrantai sulauktų atsakymų į jų prašymus suteikti prieglobstį.
E.Macronas tikino, kad dėl dabartinių nesutarimų kalta politinė narių laikysena, o ne migrantai.
„Šiandien išgyvename labiau politinę krizę, o ne migrantų krizę“, – sakė jis ir pridūrė, kad europiečiai neturėtų pamiršti savo vertybių.
E.Macronas: „Šiandien išgyvename labiau politinę krizę, o ne migrantų krizę.“
Anot Jungtinių Tautų (JT) migracijos tarnybos, šiemet per Viduržemio jūrą Europą pasiekiančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius sumažėjo perpus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m.
2018-ųjų birželio 20 d. duomenimis, į Europą per Viduržemio jūrą atvyko 40 944 žmonės.
Italijos premjeras Giuseppe Conte derybose pristatė dokumentą, kuriuo siūloma kitose ES šalyse įsteigti migrantų „apsaugos centrus“ – esą taip būtų palengvinta jo šaliai tenkanti našta. Per pastaruosius ketverius metus Italiją pasiekė daugiau nei 600 tūkst. migrantų.
„Tas, kuris atvyksta į Italiją, atvyksta į Europą... Šengeno (zonai – red.) kyla grėsmė“, – rašoma dokumente.
