Smūgis Pekinui
CNN šeštadienį pranešė, kad Taivano valdančioji partija iškovojo istorinę trečią iš eilės prezidento pergalę, rinkėjams atmetus Kinijos įspėjimus, kad jų perrinkimas padidins konflikto riziką.
Dabartinis Taivano viceprezidentas Lai Ching-te paskelbė pergalę, o abu jo pagrindiniai opozicijos varžovai pripažino pralaimėję.
„Noriu padėkoti Taivano žmonėms už tai, kad jie parašė naują skyrių mūsų demokratijoje. Mes parodėme pasauliui, kaip branginame savo demokratiją. Tai yra mūsų nepajudinamas įsipareigojimas“, – žiniasklaidai sakė Lai ir pridūrė, kad priėmė sveikinimus iš savo dviejų oponentų.
„Mes sakome tarptautinei bendruomenei, kad tarp demokratijos ir autoritarizmo mes stovime demokratijos pusėje“, – teigė politikas.
Audringa rinkimų kampanija iliustravo ryžtingą Taivano demokratijos siekį, kandidatų debatuose buvo kovojama dėl pragyvenimo problemų ir sudėtingiausio klausimo – kaip elgtis su savo milžiniška autoritarine kaimyne Kinija, kuri, vadovaujant lyderiui Xi Jinpingui, tapo galingesnė ir labiau apsiginklavusi.
Rezultatai rodo, kad rinkėjai palaiko DPP požiūrį, kad Taivanas de facto yra suvereni tauta, kuri turėtų sustiprinti gynybą nuo Kinijos grėsmių ir pagilinti santykius su demokratinėmis šalimis, net jei tai reiškia ekonomines bausmes ar karinį Pekino bauginimą.
Xi Jinpingas ne kartą yra sakęs, kad salos „susivienijimas“ su žemynu yra „istorinė neišvengiamybė“.
Kadenciją baigianti prezidentė Tsai Ing-wen, kuri negali konkuruoti dėl kadencijos apribojimų, atvirai bjaurisi Kinijos komunistų partijos lyderiu ir teigia, kad vargu ar dėl šios pergalės pagerės Pekino ir Taipėjaus santykiai.
Tsai Ing-wen pradėjus eiti pareigas Kinija nutraukė daugumą ryšių su Taipėjumi ir padidino diplomatinį, ekonominį ir karinį spaudimą savarankiškai valdomai salai, paversdama Taivano sąsiaurį vienu didžiausių geopolitinių židinių pasaulyje.
Kinijos valdančioji komunistų partija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, nors ji niekada jos nekontroliavo. Kinijos komunistų lyderiai pažadėjo galiausiai pasiekti „suvienijimą“, Xi Jinpingas ne kartą sakė, kad Taivano problema „neturėtų būti perduodama iš kartos į kartą“, siedamas misiją su jo tikslu „nacionaliniu susivienijimu“.
DPP pabrėžia, kad Taivanas nėra pavaldus Kinijos komunistų partijai, o dėl Taivano ateities turi spręsti tik 23,5 mln. žmonių.
Artėjant šeštadienio balsavimui, Pekinas perspėjo Taivano rinkėjus „padaryti teisingą pasirinkimą“ ir „pripažinti didžiulį pavojų, kurį Lai Ching-te sukelia vykdydamas konfrontaciją ir konfliktą sąsiauryje“.
Lai Ching-te pabrėžė, kaip svarbu visos kampanijos metu ginti sunkiai uždirbtą Taivano demokratiją.
„Siekdami taikos, nepuoselėjame jokių iliuzijų. Taivanas kartu su tarptautine bendruomene aktyviai prisidės prie taikos ir stabilumo“, –anksčiau šią savaitę jis sakė žurnalistams.
Jo kandidatas Hsiao du kartus buvo nubaustas Kinijos už tai, kad jis yra „užsispyręs atsiskyrimo šalininkas“.
Rusija teigia, kad Maskva laiko Taivaną Kinijos dalimi
Maskva ir toliau laiko Taivaną neatskiriama Kinijos dalimi, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai po to, kai rinkėjai išrinko valdančiosios suverenumo šalininkų partijos atstovą Lai Ching-te.
Ching-te, kuris nuo 2020 m. ėjo viceprezidento pareigas, pergalė žymi vyriausybės, propaguojančios suverenų Taivaną ir atskirą nuo Kinijos nacionalinį identitetą, veiklos tęstinumą.
Išrinktasis prezidentas pareiškė, kad tai yra „demokratijų bendruomenės“ visame pasaulyje pergalė ir kad Taivano rinkėjai sėkmingai pasipriešino „išorės jėgų“ pastangoms daryti įtaką rinkimams – tai nuoroda į Pekino pastangas nušalinti DPP.
Kinija: nepaisant rinkimų rezultatų, „susijungimas“ su Taivanu neišvengiamas
Kinija šeštadienį pareiškė, kad jos „susijungimas“ su Taivanu yra neišvengiamas, nepaisant to, kad prezidentu savivaldžioje saloje buvo išrinktas nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te.
Balsavimas „nesutrukdys neišvengiamai Kinijos susivienijimo tendencijai“, pareiškime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, teigė Pekino Taivano reikalų biuro atstovas Chen Binhua.
Pekinas Lai Ching-te, dabartinį viceprezidentą, prieš rinkimus vadino pavojingu separatistu, o balsavimo išvakarėse kinų Gynybos ministerija pažadėjo sutriuškinti bet kokius veiksmus dėl Taivano nepriklausomybės.
23 mln. gyventojų turinčią demokratinę salą komunistų valdoma Kinija laiko savo teritorija ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą „susivienijimui“.
J.Bidenas: JAV nepalaiko Taivano nepriklausomybės
Jungtinės Valstijos nepalaiko Taivano nepriklausomybės, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas po šeštadienį įvykusių svarbių rinkimų šioje savivaldžioje saloje, kurią Pekinas laiko savo teritorija.
Žurnalistų paklaustas apie Vašingtono poziciją dėl Taivano, kur prezidento rinkimus laimėjo nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te, J.Bidenas atsakė: „Mes nepalaikome nepriklausomybės.“
