Iš Jemeno kilęs Salimas Hamdanas yra pirmasis nuo kalėjimo Gvantaname atidarymo metų „priešo kovotojas“, kuriam surengtas visapusiškas teismo procesas.
Federaliniam teisėjui atmetus S.Hamdano advokatų paskutinės minutės bandymą sustabdyti teismo procesą, istorinė byla pirmadienį, po savaitę trukusių parengtinių teismo posėdžių, bus pradėta svarstyti.
S.Hamdanas kaltinamas dėl sąmokslo ir „materialinės paramos terorizmui“. Jei jo kaltė bus pripažinta, jam gali grėsti kalėjimas iki gyvos galvos.
S.Hamdano kaltinamajame akte teigiama, kad jis su O.bin Ladenu susipažino 1996 metais Afganistano Kandaharo mieste ir galiausiai tapo „al Qaeda“ lyderio asmens sargybiniu ir asmeniniu vairuotoju.
Taip pat tvirtinama, kad S.Hamdanas vienoje „al Qaeda“ stovykloje mokėsi šaudyti iš šautuvų, pistoletų ir automatų, tiekė ginklus, amuniciją ir kitas atsargas „al Qaeda“ nariams ir bendrininkams.
S.Hamdanas 2002 metais buvo perkeltas į Gvantanamą, kur beveik visą laiką buvo izoliuotas. Ši byla bus svarbus karinių komisijų sistemos išbandymas. Iš 260–ies šiuo metu Gvantaname laikomų kalinių tik maždaug 20 buvo apkaltinti. JAV vyriausybė planuoja teisti 60–80 iš jų.
Pentagonas neskelbia 13 prisiekusiųjų, kurie savaitgalį buvo nuvežti į Gvantanamą, pavardžių, bet visi jie yra JAV karininkai.
Prezidento George'o W.Busho administracija specialias karines komisijas įsteigė po 2001m. rugsėjo 11–osios atakų Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2006 metais šias komisijas Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiomis, bet po kelių mėnesių jas atkūrė JAV Kongresas.
Vėliau jos susidūrė su virtine teisinių kovų ir kliūčių, įskaitant birželį priimtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo terorizmu įtariami užsieniečiai įgijo teisę JAV teismuose apskųsti savo sulaikymą. Dėl to užtruko S.Hamdano ir galbūt užtruks kitos bylos.
