Blogos žinios Maskvai – ilgametė sąjungininkė nori atsukti jai nugarą?

Daug metų gerus santykius su Rusija palaikiusi Serbija, panašu, ima krypti Europos link. Interviu „Politiko“ šalies prezidentas Aleksandras Vučičius teigė suprantąs, kad „atėjo laikas persigalvoti“.
V.Putinas ir A.Vučičius
V.Putinas ir A.Vučičius / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

A.Vučičiaus priešai pyksta dėl jo blaškymosi ir atsisakymo prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

„Kol kas net žiaurus karas Ukrainoje neprivertė Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus pakeisti kurso“, – teigė Carnegie Europe vizituojantis bendradarbis Dimitaras Bechevas.

Jis pažymėjo, kad Belgrade gausu pasiturinčių ir viduriniosios klasės rusų, kurie naudojasi kasdieniais skrydžiais, beviziu režimu ir nereikalaujančiomis gyvenamosios vietos taisyklėmis.

Tačiau interviu su „Politico“, duotame neseniai įvykusios Miuncheno saugumo konferencijos metu, A.Vučičius nurodė, kad jis supranta, jog atėjo laikas persigalvoti.

Prieš pat išvykdamas iš Belgrado į Miuncheną, A.Vučičius Serbijos televizijai sakė, kad šalis atsidūrė tarp kūjo ir priekalo.

Į klausimą, ar Serbijai atėjo metas apsispręsti, jis atsakė: „Iš manęs išgirsite vieną sakinį: Serbija ir toliau eis ES keliu. Gerai, darykite savo išvadas. Bet aš manau, kad jūs mane supratote.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

Charakteringai palenkęs galvą, kad pabrėžtų, jis pridūrė: „Be abejonės, ateityje turėsime sunkių pasirinkimų. Tai viskas, ką galiu pasakyti.“

Išvykdamas į Miuncheną jis instagrame pažymėjo, kad vyksta į konferenciją dėl „sunkių susitikimų“. Miunchene jis ne kartą vartojo šį žodį, sakydamas, kad jo dvišaliai pokalbiai buvo sunkūs, „nes mūsų požiūriai skiriasi nuo daugumos Vakarų šalių, todėl nieko nėra lengva“.

Derybos dėl Kosovo buvo įtrauktos ir į dvišalį A.Vučičiaus susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Miunchene.

Ar tai rodo, kad jis vis dar nori abiejų pusių, ar tai rodo, kad lyderis artėja prie istorinio sprendimo? Pasak Demokratijų gynimo fondo analitikės Ivanos Stradner, jo patarėjai teigia, kad jis vis dar laikosi „strategijos, pagal kurią Vakarai ir nuosaikieji serbai nuolat žaidžia prieš Maskvą ir savo šalies dešiniųjų pažiūrų bazę“.

Derybos dėl Kosovo

Galbūt taip ir yra, tačiau per daugiau nei 30 metų trukusią audringą politinę karjerą A.Vučičius padarė keletą didelių posūkių, iš kurių paskutinis – įsitraukimas į derybas dėl Serbijos ir Kosovo, kurio nepriklausomybės nepripažįsta nei Belgradas, nei Maskva, santykių „normalizavimo“.

Pirmadienį A.Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti pagaliau tyliai pritarė ES parengtam ir Jungtinių Valstijų remiamam planui, kuriuo siekiama pagerinti ilgalaikius ryšius. Tačiau ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis, pirmininkavęs deryboms Briuselyje, taip pat sakė, kad „reikia daugiau dirbti“ ir kad abu lyderiai vėl susitiks kitą mėnesį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kosovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kosovas

Derybos dėl Kosovo buvo įtrauktos ir į dvišalį A.Vučičiaus susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Miunchene, o vienas iš nesutarimų punktų buvo serbų daugumos Kosovo savivaldybių asociacijos sukūrimas ir ginčai dėl jos įgaliojimų apimties.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad jie [amerikiečiai] norėjo išgirsti mūsų pusę. Jie parodė pagarbą tokiai mažai šaliai, kokia esame mes. Ir mes žinome, ko jie tikisi. Bet jie taip pat žino, ką mes jaučiame dėl mūsų žmonių saugumo ir apsaugos Kosove“, – sakė jis.

Tuo tarpu A.Blinkenas susitikimą pavadino „produktyviu“ ir pabrėžė, kad „mes pritariame Serbijos norui turėti ateitį su ES“.

Pažymėtina ir tai, kad pastarosiomis savaitėmis ES Komisijos pareigūnai tviteryje taip pat rašė draugiškas pastabas apie Serbiją – nuotaikinga gaida, kuri gali būti preliudija A.Vučičiui priimant didesnį „sunkų sprendimą“ už Kosovą, t. y. dilemą, su kuria jis susiduria – pasirinkti ES kelią ar išlaikyti glaudžią draugystę su Rusija.

Serbijos vadovas aiškiai jaučia didelį spaudimą iš abiejų pusių.

Viena vertus, jis su pasididžiavimu kalba apie tai, kad Serbija pritraukia užsienio investicijas.

2022 m. liepos mėn. atliktoje „New Third Way“ apklausoje nustatyta, kad 66 proc. serbų jaučiasi artimesni Maskvai nei Vakarams.

„Kaip žinote, praėjusiais metais pritraukėme 4,4 mlrd. eurų, t. y. daug daugiau nei daugelis vidutinio dydžio Europos Sąjungos šalių. Ir didžioji dalis šių investicijų atėjo iš ES“, – sakė jis.

Neseniai agentūra „Fitch“ dar kartą patvirtino Serbijos BB+ reitingą ir pagyrė „patikimą makroekonominės politikos sistemą, apdairią fiskalinę politiką ir šiek tiek stipresnį valdymą“, nors šiuos veiksnius įvertino kaip didelę grynąją išorės skolą ir įspėjo, kad „geopolitinė rizika išlieka“.

Visuomenės nuotaikos

Tai rodo, kad Serbijos ekonomikai bus labai svarbu žengti „Europos keliu“. Be to, ES pareigūnai pabrėžė, kad bet kokia pažanga siekiant narystės priklauso nuo to, ar Belgradas suderins savo veiksmus su bloko užsienio politika.

Kita vertus, Rusija yra tradicinė sąjungininkė, rėmusi Serbiją dėl Kosovo, o viešosios nuomonės apklausos po invazijos į Ukrainą neduoda vilčių dėl Vakarų polinkio.

Praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karo, apklausa parodė, kad 51 proc. serbų nepritartų narystei ES ir tik 34 proc. sakė, kad balsuotų už narystę. Ir toje apklausoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė mėgstamiausių lyderių sąrašo viršuje.

AP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Serbijoje
AP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Serbijoje

Panašiai ir 2022 m. liepos mėn. atliktoje „New Third Way“ apklausoje nustatyta, kad 66 proc. serbų jaučiasi artimesni Maskvai nei Vakarams, o 40 proc. norėtų, kad būtų nutrauktos derybos su ES dėl narystės. Rezultatai taip pat parodė, kad 59 proc. serbų dėl karo Ukrainoje kaltina Vakarus, 23 proc. kaltina Rusiją, o 18 proc. teigia, kad Maskva ir Vakarai dalijasi atsakomybe.

Taigi neaišku, kaip A.Vučičius gali atsisakyti Rusijos ir visa širdimi priimti Europą – net jei jis iš tikrųjų to nori.

Tuo tarpu Rusija taip pat daro hibridinį spaudimą A.Vučičiui. Likus dviem dienoms iki Miuncheno, šimtai serbų nacionalistų ir prorusiškų aktyvistų, susijusių su sukarinta „Wagner“ grupe, susirinko Belgrade, reikalaudami nutraukti santykių su Kosovu normalizavimo procesą. Nešini plakatais su tokiais šūkiais kaip „Kosovas yra Serbijos širdis“ ir „Kosovo išdavystė yra Rusijos išdavystė!“, protestuotojai grasino A.Vučičiui mirtimi.

Kraštutinių dešiniųjų lyderis Damjanas Kneževičius – riaušių mitingo organizatorius, viešai rėmęs Serbijoje verbuojančią „Wagner“ grupę – vėliau buvo suimtas ir apkaltintas smurto kurstymu. Pats A.Vučičius apkaltino protestuotojus, kad jie yra antiserbiški ir apmokami užsieniečių, tikriausiai Rusijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų