Pasak jų, šis planas turėtų būti patvirtintas Europos politinės bendrijos susitikimo, kuris vyks šį ketvirtadienį, liepos 18 d., metu. Kiek šalių turėtų prisidėti prie šio plano, leidinys neatskleidžia.
Valstybės ketina keistis informacija apie Rusijos laivyną, kad galėtų koordinuoti priemones, skirtas reaguoti į jo laivų ir tarpininkų keliamą riziką. Jos taip pat bendradarbiaus su privačiuoju sektoriumi ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.
Žurnalistų teigimu, šalys sukurs grupę, kuri skubiai imsis „konkrečių priemonių“, kad Rusijai būtų dar sunkiau pelnytis iš jos naftos išteklių. Vienas iš pašnekovų žurnalistams sakė, kad dėl šių priemonių gali būti išplėstas Rusijos laivams taikomų sankcijų sąrašas.
Rusijos „šešėlinis laivynas“ kelia grėsmę mūsų šalims ir kitoms nuo pasaulio jūrų ir vandenynų priklausančioms valstybėms. Daugelis šio „šešėlinio laivyno“ laivų yra neapdrausti ir prastai prižiūrimi. Daugelyje jų vykdoma veikla, pažeidžianti pagrindinius saugos ir aplinkos apsaugos standartus ir taisykles“, – rašoma dokumente.
Dar 2022 m. pabaigoje laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Maskva sukūrė daugiau kaip 100 tanklaivių „laivyną“, kuris padėtų jai gabenti naftą, kuriai taikomos sankcijos.
Europos Sąjunga uždraudė importuoti iš Rusijos jūra tiekiamą žalią naftą ir rafinuotus naftos produktus. ES šalys taip pat susitarė įvesti 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinę ribą rusiškai naftai.
Siekdama atremti vieną pagrindinių Rusijos pinigų šaltinių karui finansuoti, Ukraina sutelktomis pastangomis taikosi į Rusijos naftos pramonę tolimojo nuotolio bepiločių lėktuvų smūgiais.
Kovo mėn. leidinys „Bloomberg“ pranešė, kad šie smūgiai sutrikdė 12-14 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Smūgiai prieš Rusijos energetikos objektus balandžio mėn. sulaukė JAV pareigūnų kritikos.
Vašingtonas pareiškė, kad nepalaiko Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, motyvuodamas nuogąstavimais, kad tai gali kelti grėsmę pasaulinei energijos rinkai.