„Bloomberg“: šiose varžybose Rusija sparčiai lenkia Ukrainą ir jos sąjungininkes

Tokios aplinkybės privertė sąjungininkus dėti pastangas išlaikyti tiekimą Ukrainai ieškant šaudmenų visame pasaulyje. Tačiau šios iniciatyvos vystosi lėtai, todėl neaišku, ar artimiausiu metu jos duos pakankamai naudos, kad fronto linija išliktų stabili.

„Mes neturime laiko, kad švaistytume jį veltui. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra svarbūs, bet taip pat yra karo faktas, kad laimės ta pusė, kuri turi daugiau amunicijos“, – el. laiške agentūrai „Bloomberg“ rašė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Kaja Kallas

Estijos gynybos ministerija apskaičiavo, kad šiais metais Rusija pagamins arba suremontuos apie 4,5 mln. šaudmenų. Teigiama, kad tai papildomas kiekis prie šaudmenų, kuriuos ji gauna iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Tuo tarpu Europos Sąjunga 2024 m. planuoja pagaminti tik 1,4 mln. raketų, o kitais metais – 2 mln. JAV siekia iki 2025 m. pabaigos pagaminti 1,2 mln. raketų, tačiau šios pastangos taip pat priklauso nuo to, ar Kongresas priims pagalbos paketą. Europos įmonės bendradarbiauja su Ukrainos įmonėmis, kad padidintų vidaus gamybą, tačiau šioms pastangoms taip pat prireiks laiko, kol jos duos vaisių.

Pasak su padėtimi mūšio lauke susipažinusių pareigūnų, Ukrainai nebūtinai reikia prilygti Rusijai pagal iššaunamų raketų skaičių, nes jos naudojamos modernios ginklų sistemos yra tikslesnės už Rusijos. Vieno iš jų teigimu, net ir padidinus Ukrainos šaudymo normą iki trijų sviedinių septyniems Rusijos iššautiems sviediniams, skirtumas būtų reikšmingas, pažymėjo „Bloomberg“.

Vakarų pareigūnų teigimu, kai tik vėliau šiais ir kitais metais padidės gamyba JAV ir Europoje, tiekimas Kyjivui turėtų pradėti stabilizuotis. Tačiau pagrindinė problema – užpildyti iki tol susidariusį atotrūkį.

K.Kallas: Žinome, kad Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis, o tiekimas Ukrainai sparčiai mažėja. Be mūsų paramos šis karas taip pat gali būti pralaimėtas.

Kadangi Europos bendrovių užsakymų kvotos ateinantiems metams ar dvejiems bus užpildytos, ES tikslą iki šių metų kovo mėn. atsiųsti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių teko atidėti iki metų pabaigos. Žurnalistų teigimu, nuo tada, kai šis tikslas buvo nustatytas daugiau nei prieš 12 mėnesių, buvo išsiųsta tik pusė šio kiekio.

Tokios šalys kaip Estija, kuri įsipareigojo skirti 0,25 proc. savo BVP Ukrainai padėti, paragino kitas Europos šalis taip pat skirti daugiau lėšų ir apsvarstyti galimybę bendrai skolintis, kad paskatintų žemyno gynybos pramonę. Čekijos vadovaujamas planas pirkti šimtus tūkstančių sviedinių, taip pat ir iš ES nepriklausančių šalių, turėtų pradėti duoti vaisių birželio mėn.

„Tačiau didžiosios šalys, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija, dar neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų Čekijos planui, nors ir išreiškė jam pritarimą. O ES narės vis dar diskutuoja dėl plano panaudoti įšaldyto Rusijos turto pajamas ginklams pirkti teisėtumo“, – rašoma straipsnyje.

Be to, Japonijos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl šaudmenų pirkimo taip pat, atrodo, atsidūrė aklavietėje, o Brazilija atmetė sąjungininkų prašymą tiekti šaudmenis Kyjivui, teigia Europos ir Brazilijos pareigūnai.

„Žinome, kad Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis, o tiekimas Ukrainai sparčiai mažėja. Be mūsų paramos šis karas taip pat gali būti pralaimėtas“, – pareiškė Estijos premjerė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Pasak žurnalistų, prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkai vis labiau nerimauja, kad Rusijos vasaros puolimas gali pralaužti Ukrainos gynybą. Negana to, Rusijos kariai intensyvina apšaudymus ir dabar paleidžia dukart daugiau šaudmenų nei sausio pabaigoje, kuomet Kyjivas perspėjo savo sąjungininkus apie Rusijos turimą persvarą.

Deficitas išlieka, nepaisant to, kad Vakarų lyderiai vis geriau supranta delsimo kainą. Jie žino, kad ginti NATO teritoriją bus brangiau, jei Rusija smarkiai žengs į Ukrainą, „Bloomberg“ sakė vienas pareigūnas.