„Vien tik mintis, kad Amerika išsireikalautų ar pradėtų karą su artima NATO sąjungininke, kad neteisėtai pakeistų jos suverenias sienas, atrodo juokinga. Tikriausiai taip ir yra. Tačiau grasinimai taip pat skamba pažįstamai. Besiruošdami persikelti į Baltuosius rūmus išrinktasis prezidentas ir kai kurie jo komandos nariai kalba ir elgiasi vis panašiau į prezidento Vladimiro Putino Rusiją“, – redakcinėje skiltyje įvertino naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkas Marcas Championas.
O kas, jei D.Trumpas iš tiesų planuoja taip valdyti per savo antrąją ir paskutinę kadenciją? Juk jis ne kartą išreiškė susižavėjimą V.Putinu ir jau pradėjo pasiruošimą dvišaliam aukščiausiojo lygio susitikimui. Kremlius sako, kad yra tam pasirengęs.
Pasak „Bloomberg“, Kremliaus elgesio atspindžiai atsekami ne tik D.Trumpo retorikoje apie Grenlandiją ir Panamos kanalą, bet ir per išrinktojo prezidento grasinimus Kanadai, jog galėtų tapti 51-ąja JAV valstija bei užmojis pervardinti Meksikos įlaką į Amerikos įlanką („ji mūsų“, – sakė jis; „naši“, kaip sako rusų nacionalistai).
Tuo pat metu dabartinis D.Trumpo pagalbininkas ir būsimasis administracijos komandos narys Elonas Muskas atviriau nei bet kuri Rusijos „trolių ferma“ bando pakenkti užsienio lyderiui, Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, ir, pasak „Financial Times“, jį nuversti.
„Bloomberg“ išskyrė, kad putinizmo politikai būdingi bent trys bruožai. Pirmasis – tai gili panieka demokratiniams suvaržymams, faktams ir socialiniam liberalizmui vardan asmeninės oligarchijos, manipuliacijų ir „antivoukizmo“. To rezultatas – Rusijos politinė ekonomika, kurioje V.Putinas manipuliuoja valdžia, tiesa ir turtu taip, tarsi jie būtų jo nuosavybėje. Lojalumas yra svarbiausia sąlyga siekiant palankumo, o pinigai ir baimė – tai dvisluoksniai klijai, palaikantys sistemą.
Antrasis bruožas – tai mafijinis mąstymas, kai į visus santykius žiūrima kaip į lojalumo ar nuosavybės klausimus – tiek Rusijoje, tiek su kitomis šalimis. Pasak „Bloomberg“, šiems ryšiams apibūdinti V.Putinas vartoja žodžius „draugystė“ ir „pasitikėjimas“, tačiau iš tiesų visada kalbame apie sandorius arba prievartą.
Paskutinis šios labai schemos elementas, anot apžvalgininkų, yra įsitikinimas, kad po trumpos 30-40 metų pertraukos pasaulis grįžta į natūralią darvinistinę tvarką. Čia didžiosios valstybės dominuoja aplinkiniuose regionuose kaip įtakos sferose arba, pageidautina, valdose. Silpnesni kaimynai paklūsta arba patiria bausmę. Didieji lyderiai, tokie kaip V.Putino didvyriai Petras I ir Jekaterina Didžioji, įeina į istoriją plėsdami savo šalies kontrolės zoną.
Pasak komentaro autoriaus, D.Trumpas ir V.Putinas yra skirtingos asmenybės su besiskiriančiomis patirtimis, tačiau nepaisant visko jų požiūriai turi daug bendro.
D.Trumpas taip pat nekreipia dėmesio į demokratinius suvaržymus – tiek, kad 2020 m. bandė panaikinti rinkimų rezultatus, jog liktų valdžioje. Labiau už visas kitas savybes jis vertina darbuotojų lojalumą, geriausiai – artimos šeimos narius, ir garsėja sandoriais. Kaip ir V.Putinas, jis yra nacionalistas, kuris liberalus ir daugiašales institucijas – tiek JAV, tiek Europoje, tiek kitur – laiko priešais, pastebėjo „Bloomberg“.
Visgi komentaro autorius abejoja, ar D.Trumpas siekia panaudoti karinę galią prieš savo sąjungininkus.
„Abejoju, kad šiandien D.Trumpas turi bent menkiausių ketinimų pasitelkti JAV kariuomenę, nes žino, kokią ekonominę žalą jis gali padaryti sąjungininkams, kad pasiektų savo, nesigriebdamas jėgos. Tokia prievarta taip pat yra tiesiai iš V.Putino vadovėlio. Galbūt geriausia pamoka, kurią D.Trumpas galėtų išmokti iš Kremliaus, – ilgai ir atidžiai stebėti, kaip Rusijos vadovui pasiteisino visi tie prekybos ir energetikos puldinėjimai. Tai tikrai nėra tai, ką jis planavo ar ko tikėjosi pradžioje“, – apibendrino apžvalgininkas.
