„Jei Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai ras valios ir ryžto atvesti Ukrainą prie priimtino rezultato – tokio, kuris padarytų ją ekonomiškai gyvybingą ir kariniu požiūriu apginamą – konfliktas gali būti iš esmės konstruktyvus. Jei jiems nepavyks to padaryti, karas, kuris kažkada atrodė gelbstintis grėsmę keliančią pasaulinę tvarką, gali tiesiog pagreitinti jos eroziją“, – rašė jis.
Straipsnio autorius tvirtina, kad nuo 2024 m. pradžios Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos sustiprėjo, Ukrainos perspektyvos neaiškios, o karas galiausiai gali pasirodyti nesėkmingas visam demokratiniam pasauliui.
„Vakarų sankcijos nebeatrodo kaip stebuklingas ginklas. Rusijos ekonomika 2022 m. susitraukė tik 2,2 proc., o 2023 m. vėl pradėjo augti. Rusijos prekyba buvo nukreipta į Aziją; finansiniai, technologiniai ir prekybiniai ryšiai su Kinija klesti. Tokios valstybės kaip Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai padeda Maskvai sušvelninti jos ekonominę izoliaciją.
Žinoma, konflikto kaina dar labiau padidino Rusijos ekonominį disbalansą. Tačiau nėra jokių perspektyvų, kad artimiausiu metu ekonomika ar jos palaikoma karinė mašina žlugs“, – įvertino H.Brandsas.
Anot jo, Rusija iš karo gali išeiti kaip „hipermobilizuota, hiperliberali revizionistinė valstybė su dideliu apmokyto karinio personalo rezervu ir giliu pasipiktinimo Vakarams jausmu“.
„Tai yra receptas problemoms NATO rytiniame fronte ir padidėjusiems pasauliniams reikalavimams Amerikos karinei galiai“, – reziumavo analitikas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog galutinis terminas, iki kurio reikia patvirtinti JAV pagalbą, kad vėlavimas neturėtų įtakos padėčiai mūšio lauke, yra sausio pabaiga.