„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Boko Haram“ grąžino dalį Nigerijoje pagrobtų moksleivių

„Boko Haram“ islamistai, kurie Dapčyje Nigerijos šiaurės rytuose prieš mėnesį pagrobė daugiau kaip 100 moksleivių, sugrąžino tas mergaites į miestą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė du iš tėvų.
„Boko Haram“ pagrobtos mergaitės
„Boko Haram“ pagrobtos mergaitės/Asociatyvinė nuotr. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Aukšto rango šaltinis vyriausybėje Abudžoje ir Jobės valstijos policija patvirtino, kad mergaitės grįžo, tačiau vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad džihadistai paleido tik 76 iš 110 pagrobtų moksleivių.

Vasario 19 dieną Dapčyje įvykdytas pagrobimas atgaivino skaudžius prisiminimus apie panašų daugiau kaip 200 mergaičių pagrobimą Čiboke 2014 metų balandį.

Bashiras Manzo, kuris vadovauja tėvų paramos grupei Dapčyje, sakė: „Mergaitės buvo sugrąžintos. Jos maždaug 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) buvo atvežtos devyniais automobiliais ir paliktos prie mokyklos.“

„Turiu dingusių mergaičių sąrašą ir dabar važiuoju prie mokyklos ... tikrinti, ar kurios nors iš jų vis dar yra dingusios. Mergaičių nelydėjo jokia apsauga. Jų pagrobėjai atvežė jas ir paliko prie mokyklos niekam nieko nepasakę, – nurodė B. Manzo. – Iš šių mergaičių sužinosime daugiau detalių apie jų padėtį nelaisvėje.“

Alhaji Deri, kurio duktė taip pat buvo pagrobta, atskirai telefonu sakė: „Esame su mergaitėmis mokykloje.“

Sumokėta išpirka?

Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari praėjusią savaitę sakė, kad vyriausybė, siekdama Dapčio mergaičių sugrąžinimo, „pasirinko derybas“, o ne karinę jėgą.

„Stengiamės būti atsargūs. Geriau susigrąžinti mūsų dukteris gyvas“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muhammadu Buhari
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Muhammadu Buhari

Jau devynerius metus sukilimą tęsiantis „Boko Haram“ žmonių grobimu naudojasi kaip karo ginklu. Sukilimas pareikalavo mažiausiai 20 tūkst. gyvybių ir be namų paliko dar daugiau kaip 2 mln. gyventojų.

Ši „Islamo valstybės“ (IS) atšaka neprisiėmė atsakomybės už mergaičių pagrobimą, bet manoma, kad tai įvykdė viena jos frakcija, vadovaujama Abu Mus'abo al Barnawi.

2015 metų rugpjūtį IS kaip „Boko Haram“ lyderį viešai parėmė A.M.al Barnawi, o ne Abubakarą Shekau, kurio šalininkai pagrobė Čiboko mergaites.

Su pagrobimu Dapčyje analitikai siejo finansinį motyvą, atsižvelgdami į tai, kad vyriausybė sumokėjo išpirkas „Boko Haram“ už kai kurių Čiboko mergaičių paleidimą.

Tikriausiai bus keliama klausimų dėl Dapčio mergaičių paleidimo aplinkybių, ypač tuo atveju, jei „Boko Haram“ kovotojai galėjo laisvai atvykti ir Dapčį ir išvykti iš jo.

Berlyne įsikūrusios konsultavimo firmos „Modern Security Consulting Group“ kovos su terorizmu specialistas Yanas St-Pierre'as sakė, kad Dapčio mergaičių paleidimas nėra be precedento.

Anksčiau šiais metais buvo paleista kažkiek įkaitų, įskaitant kelis universiteto dėstytojus.

Tačiau Y.St-Pierre'as sakė, kad naujausias paleidimas dėl savo „pakankamo kasdieniškumo“ kelia „daug klausimų, ypač dėl pinigų“.

„Jei jie tikrai sumokėjo, tai tikriausiai Nigerijos vyriausybė sumokėjo papildomai, kad paspartintų (mergaičių) paleidimą ir išvengtų naujo Čiboko“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs