Balsavietės atsidarys 8 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku. Prezidento rinkimų balsalapiuose pirmąkart per pastaruosius 20 metų nebus buvusio prezidento Evo Moraleso.
Praeitais metais E.Moralesas per ginčijamus rinkimus laimėjo ketvirtąją kadenciją, nors tai prieštaravo šalies konstitucijai. To balsavimo rezultatai vėliau buvo panaikinti įsiplieskus smurtiniams gatvės protestams.
E.Moralesas atsistatydino ir pasitraukė į užsienį. Šįkart jam nebuvo leista balotiruotis, bet E.Moraleso partijos „Judėjimas už socialzmą“ (MAS) lyderio postą paveldėjęs Luisas Arce pirmavo visose apklausose nuo sausio, kai buvo iškelta jo kandidatūra.
Prieš balsavimą tvyrojo didelė įtampa: MAS perspėjo apie numanomus pasiruošimus klastoti rinkimus ir grasino rengti protestus, jeigu rezultatai partijai bus nepalankūs. Be to, atmosferą temdė didžiulis melagienų srautas.
„Aišku, kad bus neramumų visuomenėje... Tiesiog tikimės, kad tai ilgai netruks“, – naujienų agentūrai AFP sakė 49 metų Clara Quitalba, balsuosianti MAS tvirtovėje – sostinės La Paso priemiestyje Alte.
Praeitais metais E.Moraleso pergalė buvo paskelbta po parą trukusios tiesioginio ir skaidraus balsų skaičiavimo pertraukos, kuriai pasibaigus už veteraną lyderį atiduotų balsų dalis dramatiškai išaugo. Dėl to pasipiktinę rinkėjai masiškai išėjo protestuoti į gatves.
Vėliau Amerikos valstybių organizacijos (OAS) atliktas auditas parodė, kad esama aiškių balsų klastojimo požymių.
„Tikėkimės, kad bus ramu, nes nenorime dar kartą išgyventi to paties, kas vyko praeitais metais“, – La Pase sakė 24 metų Renata Zapata.
E.Moralesui pabėgus iš šalies protestai Bolivijoje nesiliovė, nes į gatves išėjo atsistatydinusio prezidento šalininkai.
Per tuos neramumus žuvo 36 žmonės, dar 800 buvo sužeisti.
„Ciklo pabaiga“
Tikėtina, kad L. Arce laimės prezidento rinkimų pirmąjį ratą, bet neaišku, ar 57 metų politikui pavyks užsitikrinti mažiausiai 40 proc. balsų ir 10 procentinių punktų persvarą prieš artimiausią varžovą, kad nebereikėtų antrojo turo.
Apklausos rodo, kad 67 metų centristinių pažiūrų buvęs prezidentas Carlosas Mesa gaus pakankamai balsų, kad užsitikrintų antrąjį turą. Tikėtina, kad jis tuomet laimėtų rinkimus, nes keturi kiti kandidatai būtų linkę jį paremti.
„Nors skirtumas bus nedidelis, toliau laikomės nuomonės, kad Mesa varžysis antrajame rate lapkričio 29 dieną, kurį jis turėtų daugiausiai galimybių laimėti“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Brazilijai ir Bolivijai Filipe Gruppelli Carvalho.
Vis dėlto esama priežasčių tikėtis, kad šalis grįš prie demokratijos ir stabilumo, sutrikdytų E. Moraleso pastangų išlikti valdžioje, nors konstitucija draudžia prezidentui dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
„Tai – Evo Moraleso vyriausybės ir politinės krizės ciklo pabaiga“, – prognozavo Katalikų universiteto politologas Carlosas Cordero.
E.Moralesas, pirmasis indėnų kilmės Bolivijos prezidentas, vadovavo beveik 14 metų.
„Tikimės, kad prasidės institucijų stiprinimo procesas“, – pridūrė C.Cordero.
Rinkimus stebės atstovai iš Europos Sąjungos, OAS ir JAV Carterio (Karterio) centro. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ragino gerbti balsavimo rezultatus.
Balsavimas taip pat užbaigs metus trukusį konservatyvių pažiūrų laikinosios prezidentės Jeanine Anez darbą. Praeitą mėnesį ji pasitraukė iš rinkimų kampanijos, sulaukusi griežtos kritikos dėl savo reakcijos į koronaviruso pandemiją, Bolivijoje nusinešusios daugiau kaip 8,4 tūkst. žmonių gyvybių.
