Britų derybininkas Davidas Frostas prieš lyderių pokalbį EK būstinėje Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos derybininku Micheliu Barnier.
Sekmadienis yra dar vienas iš virtinės derybų terminų, kurie turėjo būti galutiniai. Likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos įtampa vis labiau auga.
Šeštadienį Britanija dramatiškai pareiškė, kad nuo sausio 1-osios jos karinių jūrų pajėgų laivai saugos jūrų sienas su ES šalimis ir neįleis į JK vandenyse esančius bendrus žvejybos plotus ES šalių žvejybos tralerių, jei šalys sekmadienį nuspręstų nebesiekti laisvosios prekybos susitarimo. Kai kuriuose šių žvejybos plotų britai ir europiečiai iš žemyno drauge žvejoja šimtmečius.
Briuselio tonas nebuvo toks karingas. U. von der Leyen pasakė, kad ES gerbs JK suverenumą gruodžio 31-ąją pasibaigus Britanijos pereinamajam periodui po „Brexito“, tačiau nė viena šalis nenori leistis į kompromisus dėl pagrindinių principų.
Britanija šių metų pabaigoje pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Jeigu iki to laiko sutartis dėl tolesnių ryšių nebus sudaryta, abi šalys turės laikytis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, o tai reiškia muitus, kvotas ir daug dokumentų pildymo importuotojams. Be to, žlugusios derybos gali daugeliui metų apkartinti Londono ir Briuselio santykius.
Trečiadienį po, anot U.von der Leyen, „gyvos ir įdomios“, bet jokio proveržio nenulėmusios darbo vakarienės su B.Johnsonu Briuselyje, EK vadovė sakė, kad buvo sutarta „sprendimą priimti iki šio savaitgalio pabaigos“.
Teigiama, kad didelė galimo prekybos susitarimo teksto dalis parengta, bet Britanija atmeta Briuselio reikalavimą nustatyti mechanizmą, su kuriuo ES galėtų greit reaguoti, jei JK ir ES verslo taisyklės laikui bėgant taptų nevienodos ir žemyno bendrovės atsidurtų blogesnėje padėtyje.
„Bendrosios rinkos apsauga Europos Sąjungai yra raudona linija. Tuo, ką pasiūlėme Jungtinei Karalystei, gerbiamas britų suverenumas. Tai galėtų būti pagrindas susitarimui“, – sakė vienas ES aukšto rango šaltinis, atkartojęs ankstesnį U. von der Leyen pareiškimą.
Londone B.Johnsono vyriausybės atstovas pabrėžė, kad po 47 glaudžios ekonominės integracijos metų Britanija yra pasirengusi pasitraukti ir tvarkytis pati. Atstovas pridūrė, kad dabartinis ES pasiūlymas yra nepriimtinas.
„Ministras pirmininkas šio proceso metu padarys visa, kas įmanoma, bet jis sako labai aiškiai: bet koks susitarimas turi būti teisingas, juo turi būti gerbiama esminė pozicija, kad JK po trijų savaičių bus suvereni valstybė“, – tvirtino šaltinis.
Apkartę santykiai?
Anksčiau britų vyriausybė sakė numačiusi visus įmanomus scenarijus galimoms problemoms po gruodžio 31-osios ir „niekam nereikia nerimauti dėl mūsų maisto, vaistų ar [kitų] gyvybiškai svarbių tiekimo grandinių“.
B.Johnsonas penktadienį pareiškė, jog yra „labai, labai tikėtina“, kad derybos žlugs. Pesimistiškai kalbėjo ir ES pareigūnai, bet D.Frostas ir M.Barnier šeštadienį, prieš sekmadienio terminą, kalbėjosi iki vėlumos.
Briuselyje tęsiantis deryboms, kai kurie britų konservatorių parlamentarai siekė B. Johnsono garantijų, kad karinis jūrų laivynas bus dislokuotas ginti Britanijos vandenų.
Tačiau įtakingas konservatorius Tomas Tugendhatas, Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialiniame tinkle „Twitter“ prancūziškai parašė, jog visas šis procesas kelia „realų pavojų“, kad Prancūzijos ir Britanijos santykiai apkars.
Tobias Ellwoodas, buvęs britų armijos kapitonas, šiuo metu vadovaujantis Bendruomenių Rūmų specialiajam gynybos komitetui, sakė, kad konfrontacijomis Lamanšo sąsiauryje džiaugsis Britanijos priešai.
„Susiduriame su perspektyva, kad mūsų ir taip perkrautas Karališkasis jūrų laivynas susirems su artima NATO sąjungininke dėl žvejybos teisių“, – BBC radijui sakė parlamentaras.
„Turime kurti aljansus, o ne juos ardyti“, – pabrėžė T. Ellwoodas.
Biurokratija prie sienų
PPO sąlygos reikš muitus ir kvotas, kainų verslui ir vartotojams didėjimą, kelis dešimtmečius nevykdytų patikrinimų prie sienos sugrąžinimą. Tai tikriausiai nulems automobilių eiles keliuose į jūrų uostus Anglijos pietryčiuose, nes dėl biurokratinių procedūrų importas ir eksportas truks ilgiau.
Transporto bendrovės taip pat perspėja, kad ES narėje Airijoje importas gali sumažėti, jei bus taikomos naujos muitų procedūros per Britaniją keliaujančioms prekėms.
„Norime planuoti ateitį, bet yra labai daug nežinomųjų“, – sakė logistikos bendrovės „Road Haulage Association“ direktorius Martinas Reidas.
Spūstys prie Filikstou konteinerių uosto Anglijos rytuose ir kitur jau vertė nuogąstauti dėl siuntų parduotuvėms, verslui ir pramonei vėlavimo.
Tačiau britų vyriausybė sakė, kad šios spūstys susidarė pirmiausia dėl staigaus prekių paklausos padidėjimo pasaulyje ir pandemijos poveikio krovinių gabenimui.
