„Turime pasakyti labai aiškiai – Rusija užsiima visokiais negerais dalykais“, – sakė B.Johnsonas, atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime.
„Jie rengia kibernetines atakas, veikia prieš Vakarų Balkanų valstybes – matėte, kas vyko Juodkalnijoje, jau nekalbant apie tai, kas buvo Ukrainoje“, – sakė jis.
„Tai visiškai nepriimtina… Jie turi pasikeisti, turi parodyti, kad jais vėl galima pasitikėti“, – pažymėjo britų užsienio reikalų sekretorius.
Tačiau B.Johnsonas, netrukus planuojantis aplankyti Maskvą, taip pat sakė, kad niekas Europoje ar Jungtinėse Valstijose nenori, kad sugrįžtų Šaltojo karo laikai.
Reikia „stengtis rasti bendrą kalbą su rusais, pamėginti suprasti jų motyvus, kad būtų galima sugrąžinti juos į geresnį kelią“, sakė jis.
Dėl 2014-ųjų krizės Ukrainoje Vakarų santykiai su Maskva pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo laikų ir iki šiol tebėra labai įtempti.
Daugkartinės pastangos Rytų Ukrainoje įtvirtinti paliaubas tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų buvo nesėkmingos. Vakarų lyderiai mano, kad Maskva manipuliuoja situacija Rytų Ukrainoje, siekdama daryti spaudimą jiems ir Kijevui.
Tuo tarpu ES pastangos užmegzti glaudesnius ryšius su Balkanų valstybėmis įstrigo. Jos kaltina Briuselį pažadų dėl narystės ir ekonomikos pažangos nevykdymu.
Kitos ES narės, kaip ir B.Johnsonas, mano, kad prie to prisidėjo Rusija, ypač Serbijoje, Maskvai palaikant savo tradicinio sąjungininko Belgrado poziciją nepripažinti Kosovo nepriklausomybės.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini praėjusią savaitę buvo sutikta nepritarimo šūksniais Serbijos parlamente. Per vizitą Belgrade ji akcentavo ES pastangas normalizuoti santykius tarp Serbijos ir nuo jos atsiskyrusio Kosovo.
28 ES šalių lyderiai aptars Vakarų Balkanų šalių klausimą ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.
