Netaktiškais pareiškimais, kandžiu sąmoju ir populistine retorika garsėjantis buvęs Londono meras buvo tarp pagrindinių figūrų, raginusių 2016 metų referendume balsuoti už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Jis taip pat vadovauja tiems, kas agituoja už „griežtą“ „Brexit“.
Jis pasitraukė, nors per vyriausybės pasitarimą penktadienį parėmė Th.May planą dėl glaudesnių ekonominių ryšių su ES po „Brexit“.
Buvo pranešta, kad jis pavadino planą „š...“, bet anoniminiai padėjėjai informavo, kad jis nori likti vyriausybėje ir kovoti už „Brexit“.
Vis dėlto sekmadienį vakare atsistatydinus „Brexit“ sekretoriui Davidui Davisui B.Johnsonas pajuto spaudimą pagrįsti savo autoritetą tarp euroskeptiškų Konservatorių partijos narių.
B.Johnsonas ilgą laiką puoselėjo lyderiavimo ambicijas ir daug kas manė, kad premjerė geidžiamą britų diplomatijos vadovo darbą jam skyrė norėdama sutrukdyti jam telkti politinę vidaus atramą.
Tačiau jis ne kartą ginčijo jos ES strategiją, o praėjusį mėnesį buvo slapta įrašyta, kaip jis Konservatorių partijos aktyvistams sako, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas geriau susiderėtų dėl „Brexit“.
Nediplomatiškas
B.Johnsonas su savo šviesių plaukų ševeliūra, įpročiu viską painioti ir polinkiu kalbų metu griebtis lotyniškų frazių išlieka tarp labiausiai atpažįstamų Britanijos politikų ir turi retą savybę – įgimtą charizmą.
Tačiau daug parlamentarų ir aktyvistų jo nemėgsta dėl nelojalumo ministrei pirmininkei, liberalaus naudojimosi faktais, įskaitant vadinamąjį „Brexit“ finansinį dividendą, ir nesugebėjimo – bent iki šiol – tesėti savo pažadų.
Praėjusį mėnesį jis sulaukė daug pašaipų už susiorganizuotą kelionę į Afganistaną, kad nereiktų balsuoti už trečią lėktuvų kilimo ir tūpimo taką Hitrou oro uoste. Kažkada jis sakė, jog gultų prieš buldozerius, kad tik to tako nebūtų.
Kritikai taip pat mini jo užuominą, kad Teherane dėl kaltinimų antivyriausybine veikla sulaikyta Britanijos ir Irano pilietybes turinti moteris galėjo mokyti žurnalistus. Moters šeima tai griežtai neigia ir baiminasi, kad komentaras pablogino jos padėtį.
B.Johnsono paskyrimas buvo netikėtas turint omenyje, kad jis daug metų rašytoje savo skiltyje laikraštyje „The Daily Telegraph“ pašiepdavo pasaulio lyderius ir kitas kultūras.
Kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton jis yra pavadinęs „sadistiška sesele“, o apie afrikiečius kartą rašė, kad jie yra „vėliavomis mojuojantys negriukai“ su „arbūzų šypsenomis“.
Jis atsistatydino Londone prasidedant Vakarų Balkanų susitikimui, kurio šeimininkas turėjo būti.
„Pasaulio karalius“
„Borisas“, vienas iš nedaugelio tik vardu vadinamų politikų, gimė Niujorke 1964 metais, ambicingoje, daug pasiekusioje šeimoje. Pilnas jo vardas yra Alexander'as Borisas de Pfeffelis Johnsonas.
Jo tėvas Stanley buvo europarlamentaras, priklausė konservatorių grupei. Vienas brolių, Jo, yra vyriausybės ministras, o sesuo Rachel yra žurnalistė ir rašytoja.
Visi trys rėmė Britanijos narystės ES šalininkų stovyklą, bet B.Johnsonas tvirtai parėmė „Brexit“, nors, atrodo, kad vienu metu svarstė galimybę paremti išstojimo priešininkus.
R.Johnson savo brolio biografui sakė, kad vaikystėje jis norėjo būti „pasaulio karalius“.
B. Johnsonas laimėjo stipendiją elitinėje Itono mokykloje ir studijavo klasikinę filologiją Oksfordo universitete, kur priklausė skandalingu elgesiu garsėjančiai vyrų draugijai „Bullingdon Club“.
Tapęs žurnalistu B. Johnsonas dirbo laikraštyje „The Times“, iš kurio buvo atleistas už citatų klastojimą. Vėliau jis dirbo laikraštyje „The Daily Telegraph“, buvo jo korespondentas Briuselyje.
2001-aisiais jis tapo tuomet opozicijoje buvusių konservatorių parlamentaru, o vėliau buvo paskirtas partijos šešėliniu kultūros ministru, bet buvo atleistas dėl kaltinimų, kad melavo apie įtariamą nesantuokinį romaną.
Nors Londonas paprastai būna linkęs palaikyti Leiboristų partiją, 2008-aisiais jis buvo išrinktas sostinės meru ir dirbo šiame poste iki 2016-ųjų. Jam vadovaujant Londone įvyko 2012 metų olimpiada.
Po referendumo dėl narystės ES atsistatydinus ministrui pirmininkui Davidui Cameronui, B.Johnsonas buvo pasirengęs siekti konservatorių lyderio posto, bet pagrindinis jo sąjungininkas Michaelas Gove'as atšaukė paramą jam ir pats iškėlė savo kandidatūrą.
Partijos lyderio ir ministro pirmininko postai atiteko Th. May.
