2016 metų gegužę Borisas Johnsonas užlipo ant scenos „Vote Leave“ kampanijos būstinėje Londone ir ėmė tikinti susirinkusius.
Suprask, „Brexit“ – tikai ne dešiniųjų išmislas ir tikrai ne tikslas, kuris iš jaunų britų atims laisves ir galimybes, jiems suteikiamas Europos Sąjungos.
Ne, B.Johnsonas pareiškė, kad „Brexit“ yra „didis europietiško liberalizmo ir kosmopolitiškos apšvietos projektas“, o Bendrija tėra „nusenęs režimas“.
„Istorija parodys, kad mes teisūs“, – tada kartojo dar tik būsimasis Jungtinės Karalystės premjeras, kurio vieta politikos istorijoje, žinoma, dar neaiški, bet kuriam iki pergalės ir dabar dar labai toli.
Demokratija – pavojuje?
Mat per tas kelias savaites, kai B.Johnsonas eina premjero pareigas, jis pralaimėjo visus svarbiausius balsavimus Bendruomenių Rūmuose.
Toriai nebeturi daugumos, maištininkai bėga iš partijos, vyriausybė nebegali grasinti ES „Brexit“ be susitarimo, kitų ES šalių lyderiams senka kantrybė.
Europoje „Brexit“ projektas, kurį B.Johnsoną reklamavo kaip liberalumo projektą, vis dažniau matomas kaip pavyzdys, kaip greitai liberali demokratija gali sunykti.
B.Johnsonas dar gali netapti rekordininku pagal premjero poste praleistą laiką – juk toriai gali laimėti potencialius pirmalaikius rinkimus.
Vis dėlto daugelis pastarųjų jo manevrų kažin ar neutralizuojami. Ypač sunku bus nuvaikyti tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek svetur stiprėjančią nuomonę, kad britiška demokratija atsidūrė pavojuje.
Tarkime, Europoje „Brexit“ projektas, kurį B.Johnsoną reklamavo kaip liberalumo projektą, vis dažniau matomas kaip pavyzdys, kaip greitai liberali demokratija gali sunykti.
B.Johnsono sprendimas įšaldyti parlamentarų darbą penkioms savaitėms ir kalbos, esą jis gali ryžtis nekreipti dėmesio į naujai priimtą įstatymą, įpareigojantį vyriausybę siekti „Brexit“ susitarimo su ES, verčia ES šalių sostines skambinti pavojaus varpais.
Pavadino diktatoriumi
Austrijos dienraštis „Der Standard“ net palygino B.Johnsoną su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kurio vyriausybė nuslopino nepriklausomų teisėjų, žurnalistų, akademikų balsus ir neretai pavadinama jau nebedemokratiška.
„Johsnonas ir jo parankiniai akivaizdžiai mano, kad „Brexit“ yra svarbiau nei demokratija ir teisės viršenybė“, – parašė leidinio korespondentas Londone Sebastianas Borgeris.
Vokietijos „Deutsche Welle“ reporterė Barbara Wesel savo komentarą pavadino itin skambiai: „Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės diktatorius.“
Jei anksčiau europiečiai labiau linguodavo galvomis, tai dabar į situaciją Jungtinėje Karalystėje žvelgiama kur kas rimčiau. Politologas Yascha Mounkas „Le Monde“ teigia, kad parlamento darbo įšaldymas yra „įžūliausias antpuolis prieš demokratiją Britanijos istorijoje“.
„Jei populizmas suardys pačią tvirčiausią demokratiją, tai reikš prastas naujienas visam žemynui“, – pastebėjo dar vienas Prancūzijos leidinys.
Ryžtas rizikingas, bet reikalingas
Didžiausią nerimą ES šalims žemyne kelia tai, jog Bendrijos narės negali padaryti beveik nieko, kad kuo nors britams padėtų. O jei bandytų, galbūt Jungtinei Karalystei dar labiau pakenktų.
Kaip skelbia vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“, Europos Parlamento nariai šią savaitę gali oficialiai pasmerkti B.Johnsono sprendimą įšaldyti parlamento darbą. Tačiau daugelis kitų kelių uždaryti, o juk „Brexit“ be susitarimo galimybė didėja.
Pavyzdžiui, grasinti Jungtinei Karalystei bylomis ar sankcijų procedūromis taip, kaip Vengrijai ar Lenkijai, užtruktų, Be to, britų euroskeptikai, užuodę vien tokių priemonių galimybę, iškart pasinaudotų proga ir vėl pradėtų šaukti apie ES kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Aišku, chaoso Vestminsteryje vaizdai Europoje gali sustiprinti pozicijas tų, kurie nori stipresnės ES. Bendrija anksčiau sulaukdavo nemažai kritikos dėl to, kad tylėdavo kai kurioms šalims narėms tyčiojantis iš demokratinių vertybių.
Kritikai ragina ES vadovybę elgtis dar ryžtingiau ir neleisti populistams apie Bendriją skleisti nedaug bendro su realybe turinčių fantazijų.
Šią vasarą ES pagaliau pradėjo ryžtingiau elgtis Lenkijos atžvilgiu, o tokį žingsnį pasveikino Berlyne veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Democracy Reporting International“ direktorius Michaelis Meyeris-Resende.
Ironiška, kad parama ES didžiausiai kaip tik šalyse narėse, kurių vyriausybių veiksmai nepatinka Briuseliui. Pavyzdžiui, Lenkijoje Bendriją teigiamai vertina daugiau nei 70 proc. piliečių.
Kita vertus, tokie skaičiai negarantuoja, kad europinės vertybės išloš prieš, tarkime, Lenkijos ar Vengrijos valdančiuosius, užsimojusius pakeisti žaidimo taisykles.
Kritikai ragina ES vadovybę elgtis dar ryžtingiau ir neleisti populistams apie Bendriją skleisti nedaug bendro su realybe turinčių fantazijų. Mat tokia retorika ilgainiui gali pakeisti lenkų ar vengrų nuomonę apie ES.
Pasakėlės iš Briuselio
Akivaizdžiausias pavyzdys – Jungtinė Karalystė. Tyrėjai neseniai nustatė, kad B.Johnsono straipsniai „The Daily Telegraph“, kuriuose buvo koneveikiama ES, padarė įtaką šalies politikai ir rinkėjų nusistatymui.
B.Johnsono ir kitų panašių rašeivų pasakėlės iš Briuselio, kupinos melų ir pagražinimų, greitai plito tarp britų euroskeptikų, nors, tarkime, karjerą jau baigęs vokietis žurnalistas Rolfas-Dieteris Krause dabar stebisi: „Visada atrodydavo, kad jis (Borisas, – red.) buvo ne tame renginyje, kuriame buvo visi kiti.“
Dabar Borisas – jau politikoje, bet jis ir vėl kaltinamas kuriant melagingas istorijas apie ES. Jos patrauklios daliai rinkėjui, bet demokratines institucijas ir demokratinius procesus paverčia pajuokos objektais.
2016-ųjų gegužę B.Johnsonas aiškino, kad demokratija ES neveikia, nes „Europoje tiesiog nėra bendros politinės kultūros, bendrų medijų, bendro humoro jausmo, bendro suvokimo apie politiką“.
Europiečiai nesutinka. Daugelio kritikų manymu, būtent B.Johnsonui trūksta suvokimo apie politinius procesus Bendrijoje.
Kai B.Johnsonas praėjusią savaitę paskelbė, kad „Brexit“ derybose mato pažangą, politikai Europoje, su kuriais bendravo „The Washington Post“ žurnalistai, nė nežinojo, kaip pakomentuoti tokius žodžius.
„Jis visiškai nerealistiškas. Jis sako, kad jei nedarysite, kaip pasakysiu, aš nusižudysiu. Jokios derybos su šia vyriausybe nevyksta. Gal jis kreipiasi į vidaus auditoriją. Bet visi skaito britų laikraščius“, – stebėjosi Nyderlandų parlamentarė Anne Mulder.