Pranešimas pasirodė ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui vykstant į NATO ir Lenkiją. Ši ketvirtadienio kelionė sutampa su britų užsienio reikalų sekretorės Liz Truss ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybomis Maskvoje, JK ir kitoms JAV vadovaujamoms sąjungininkėms reikalaujant Rusijos nebegrasinti Ukrainai.
„Kaip aljansas privalome nubrėžti ribas ir aiškiai pasakyti, kad yra principų, dėl kurių į kompromisus neisime“, – salė B.Johnsonas prieš savo derybas Briuselyje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Tai apima kiekvienos NATO sąjungininkės saugumą ir kiekvienos Europos demokratijos teisę siekti narystės NATO“, – pabrėžė jis, atmesdamas Rusijos reikalavimus pažadėti, kad Ukraina niekada nebus priimta į Aljansą.
Iš Briuselio B.Johnsonas nuvyks į Varšuvą susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda , premjeru Mateuszu Morawieckiu ir šioje šalyje dislokuotais JK kariais. Britų kontingentas Lenkijoje turi pasipildyti 350 karių.
Britanija taip pat kone dvigubina savo NATO kontingentą Estijoje – nuo 900 iki 1 750 karių – ir turi mažesnį kontingentą Ukrainoje, kur moko naudotis britiškomis prieštankinėmis raketomis.
B.Johnsonas pažadės, kad „dar 1 000 britų karių JK bus parengti prireikus paremti humanitarinį atsaką regione“, pranešė Dauningo gatvė.
Ministras pirmininkas taip pat pasakys, kad Britanija dislokuoja daugiau Karališkųjų oro pajėgų lėktuvų Pietų Europoje ir du Karališkojo karinio jūrų laivyno laivus Viduržemio jūros rytuose.
B.Johnsonas, kuris pademonstruodamas solidarumą su Ukraina praėjusią savaitę lankėsi Kijeve, laiške Maskvai pridūrė: „Mums reikia matyti realią diplomatiją, o ne prievartos diplomatiją.“
L.Truss tuo metu vadovauja galimam JK atsakui sankcijomis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, ir prieš ketvirtadienio derybas su S.Lavrovu įspėjo dėl „didžiulių pasekmių“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija atkirto raginimu britams „keisti toną“.
