Pasak sienos apsaugos, praėjusią savaitę šalies sieną kirto 144 rusai, o ketvirtadienį jie pasirodė Banja Lukoje – faktinėje Serbų respublikos sostinėje. Anot pareigūnų, tradiciniais kostiumais vilkintys kazokai atvyko dalyvauti Rusijos-Serbijos aljanso Pirmajame pasauliniame kare sudarymo minėjime.
Kazokų grupės vadovas Nikolajus Djakonovas vadovavo ginkluotų kazokų daliniui, kuris dalyvavo Krymo aneksijoje.
Tačiau Sarajevo spauda atrado nuotraukas, kuriose matyti, jog kazokų grupės vadovas Nikolajus Djakonovas vadovavo ginkluotų kazokų daliniui, kuris dalyvavo Krymo aneksijoje.
Kazokai atvyko pakankamai neramiu bosnių politikams laiku – spalio 12 d. šalyje vyks rinkimai. Serbų respublikos lyderis Miloradas Dodikas pareiškė, kad jeigu jis laimės, jis serbų teritoriją paskelbs nepriklausoma nuo Bosnijos.
Bosnijoje 1992-1995 metais vyko karas, kuris pareikalavo daugiau nei 100 tūkst. aukų. Serbų pusėje kovėsi ir rusų savanoriai bei kazokai – jie dalyvavo ir masinėse vietos musulmonų žudynėse prie Drinos upės, nors jiems nebuvo pateikti jokie kaltinimai karo tribunole Hagoje.
Vienas iš Višegrade kariavusių rusų – karinės žvalgybos pareigūnas Igoris Girkinas (Strelkovas), kuris šiemet buvo tapęs vienu iš teroristų vadeivų Rytų Ukrainoje. I.Girkinas taip pat yra dalyvavęs Pirmojo pasaulinio karo inscenizacijose.
Pirmojo pasaulinio karo inscenizacija, kurioje rengiasi dalyvauti N.Djakonovo kazokai, yra numatyta spalio 11 dieną – rinkimų išvakarėse.
Apklausos rodo, kad M.Dodikas rinkimus tikriausiai laimės, tačiau analitikai abejoja, ar jis įvykdys savo pažadą dėl Serbų respublikos atsiskyrimo.
„M.Dodikui nepriklausoma Serbų respublika nebūtų naudinga. Serbijai ji nebūtų naudinga ir jos neparemtų, Rusija yra toli... Tai būtų Serbų respublikos pabaiga“, – sakė Sarajevo žurnalistas Seadas Numanovičius.
Kitas žurnalistas – Slobodanas Vaskovičius – sakė, kad paprasčiausiais menininkais prisistatantys kazokai į Bosniją galėjo atvykti tam, kad sukeltų neramumus, jeigu M.Dodikas pralaimėtų rinkimus.
Bosnijai ir Hercegovinai vadovauja Prezidiumas, kuris sudarytas iš trijų narių. Kiekvieną narį, kuris paskui rotacijos būdu vadovauja Prezidiumui, renka šalies tautinės grupės – bosniai, kroatai ir serbai.
