Po šių vietos rinkimų, vykusių vėl atsinaujinus įtampai trapioje federacinėje valstybėje, prie šiaurės vakarinio Velika Kladušo miesto vairo taip pat turėtų stoti už karo nusikaltimus prieš musulmonus nuteistas politikas.
Remdamasis preliminariais balsavimo Srebrenicoje rezultatais, 34 metų Mladenas Grujičičius paskelbė pergalę prieš savo varžovą musulmoną ir pareiškė, kad žmonės parodė, jog „nori permainų“.
Jei jo pergalė bus oficialiai patvirtinta, M.Grujičičius taps pirmuoju šio miesto meru serbu nuo 1999 metų.
Tačiau jo varžovas, kadenciją baigiantis Srebrenicos meras Čamilis Durakovičius įspėjo, jog dar anksti skelbti nugalėtoją, nes kol kas nesuskaičiuoti balsavimo paštu rezultatai.
Srebrenicą galima laikyti miniatiūriniu Bosnijos ir Hercegovinos valstybės modeliu. Šiame mieste vieni šalia kitų gyvena musulmonai ir serbai, tačiau net praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po 1992-1995 metų Bosnijos karo, nusinešusio 100 tūkst. gyvybių ir privertusio du milijonus žmonių palikti savo namus, abi bendruomenes skiria gili nepasitikėjimo praraja.
M.Grujičičius patikino, kad miesto savivaldybė toliau prisidės rengiant 1995 metų liepos 11-osios įvykių Srebrenicoje, kurie laikomi kruviniausiomis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo, paminėjimą.
Maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų buvo išžudyti, o jų palaikai buvo palaidoti masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgų, išstūmusių Jungtinių Tautų taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“.
Du tarptautiniai teismai šias žudynes yra pripažinę genocidu.
„Aš noriu, kad mes užverstume puslapį Srebrenicoje, kad pradėtume naują gyvenimą, žvelgtume į priekį, užtikrintume Srebrenicos plėtrą visose srityse ir padarytume viską, kad žmonės čia liktų nepriklausomai nuo to, koks yra jų tikėjimas ar etninė kilmė“, – sakė M.Grujičičius.
Tuo tarpu šiaurės vakariniame Velika Kladušos mieste mero postas turėtų atitekti 77 metų Fikretui Abdičiui, kurį 2002-aisiais Kroatijos teismas pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų.
Bosnijos karo metu sukarintoms musulmonų pajėgoms vadovavęs F.Abdičius perėjo į serbų pusę ir stojo į kovą su Sarajevo vyriausybei lojaliomis musulmonų pajėgomis bei įkūrė „Autonominę Vakarų Bosnijos provinciją“.
2012 metais jis buvo paleistas iš kalėjimo, atlikęs du trečdalius iš jam skirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Tvyro įtampa
Šįmet Bosnijoje ir Hercegovinoje vėl padidėjo įtampa, kurią dar sustiprino Serbijos Respublikos – vieno iš dviejų Bosniją ir Hercegoviną sudarančių politinių darinių – referendume rugsėjo 25 dieną priimtas sprendimas toliau minėti savo „nacionalinę šventę“.
Sarajevo valdžia šią šventę ir dėl jos organizuotą referendumą laiko neteisėtais.
Remiantis Deitono taikos sutartimi, kuri nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du autonominius vienetus – Serbijos Respubliką bei Bosnijos ir Hercegovinos federaciją, kurias jungia silpnos centrinės institucijos.
Abiejų autonominių vienetų politiniai lyderiai – Serbijos Respublikos vadovas Miloradas Dodikas ir musulmonų lyderis Bakiras Izetbegovičius, pasitelkę nacionalistinę retoriką vykdė energingą agitacinę kampaniją prie sekmadienio rinkimus.
M.Dodikas sekmadienį vakare paskelbė savo Nepriklausomų socialdemokratų sąjungos (SNDS) pergalę rinkimuose. Jis nurodė, kad SNSD, palyginti su ankstesniais rinkimais, papildomai laimėjo dar 11-oje savivaldybių.
Visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusiuose vietos rinkimuose dalyvavo 53,8 proc. iš 3,2 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Rinkimus aptemdė nedidelis musulmonų ir kroatų susirėmimas šalies pietuose.
Muštynės įsiplieskė pietiniame Stolaco mieste, kai musulmonų kandidatas, pasiskundęs dėl balsų klastojimo, piktai užsipuolė balsavimą stebėjusį etninį kroatą, pranešė Rinkimų komisijos pirmininkas Ahmetas Šantičius.
Dėl incidento, per kurį nesunkiai nukentėjo trys žmonės, balsavimas šiame 14 500 gyventojų turinčiame mieste buvo atšauktas.
