Bosnijos ir Hercegovinos visuotiniai rinkimai paskirti spalio pradžiai

Bosnija ir Hercegovina trečiadienį paskelbė, kad visuotiniai rinkimai vyks spalio 2 dieną, bet šalies kroatų lyderis perspėjo, jog šis balsavimas sukels pavojų taikai, jeigu rinkimų sistema nebus iš pagrindų pertvarkyta.
Draganas Čovičius
Draganas Čovičius / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Deitono taikos susitarimu, kuriuo buvo užbaigtas 1992–1995 metų karas, Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai bosniai, bei Serbų Respubliką. Tačiau trečia pagal dydį kroatų etninė bendrija, kurios dauguma narių yra katalikai, vis labiau piktinasi, anot jų, nesąžininga sistema.

Bosnijos kroatų lyderis Draganas Čovičius sakė, kad balsavimas be rinkimų reformos kelia „tiesioginę grėsmę taikai ir politiniam stabilumui Bosnijoje“.

D.Čovičiaus laiške tarptautinei bendrijai sakoma, kad „paritetas ir lygybė tarp kroatų ir musulmonų buvo išankstinė sąlyga taikai sukurti“.

Iš dviejų autonominių darinių sudaryta Bosnijoje ir Hercegovinoje valstybės vadovo funkciją atlieka Prezidiumas, sudarytas iš trijų narių, atstovaujančių pagrindinėms etninėms grupėms.

Tačiau kroatai sako, kad jų teisei turėti savo lyderį iškilęs pavojus, nes musulmonai bosniai, sudarantys šalies gyventojų didžiąją daugumą, ne vien renka savo atstovą Prezidiume, bet ir turi teisę pareikšti nuomonę dėl kroatų skiriamo pareigūno.

Serbams atstovaujantis Prezidiumo narys renkamas atskirai Serbų Respublikoje.

Kroatai sudaro apie 15 proc. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų, o stačiatikiai serbai – apie trečdalį.

Kelis pastaruosius mėnesius vyko kroatų ir musulmonų partijų derybos dėl reformų, remiamos Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.

Vėliausias derybų ratas, surengtas kovą, buvo nesėkmingas. Baiminamasi, kad kroatai ragins rinkimus boikotuoti.

Rinkimų komisijos pirmininkas Suadas Arnautovičius, paskelbęs visuotinių rinkimų datą, perspėjo, kad už „kai kurių politinių jėgų“ mėginimus blokuoti balsavimą gali būti baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimu.

ES, Vašingtonas ir pagrindinis tarptautinės bendrijos pasiuntinys, prižiūrintis Deitono taikos susitarimo įgyvenimą, sakė, kad rinkimai turėtų būti surengti rudenį kaip planuota.

Vėliausi įvykiai toliau kursto nesutarimus Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur etninių serbų lyderis Miloradas Dodikas pastaraisiais mėnesiais atnaujino grasinimus atsiskirti. Londonas ir Vašingtonas M.Dodikui yra įvedę sankcijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų