Renginiai prasidėjo ryte, o dalyvių neatgrasė griežtesni suvaržymai, įvesti siekiant apriboti COVID-19 infekcijos plitimą.
Pirmieji atminimo renginiai įvyko ryte, o 14 val. Lietuvos laiku, prasidėjo gedulinga ceremonija Potočare – šalia Srebrenicos esančiame kaime, kur konflikto metu buvo dislokuotos JT taikos palaikymo pajėgos UNPROFOR. Šios ceremonijos metu per pastaruosius metus atpažintų devynių aukų palaikai bus palaidoti memorialinėse kapinėse.
1995 metų liepos 11 dieną liūdnai pagarsėjusį miestelį užėmusios serbų pajėgos per kelias dienas išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Vienas iš dalyvių 27 metų Sehadas Hasanovičius turi dvimetę dukrą, kurį yra tokio paties amžiaus kaip ir jis, kai dėl prasiveržusio smurto neteko savo tėvo.
„Sunku, kai matai, kad kažkas skambina savo tėvui, o tu jo neturi“, – netramdydamas ašarų sakė vyras.
Pasak S. Hasanovičiaus, jo tėvas Semso „nuvyko į mišką ir taip ir nesugrįžo; buvo rasti vos keli jo kaulai“.
Semso, kaip ir jo brolis Šefikas bei tėvas Sevko, žuvo, kai Ratko Mladičiaus vadovaujami Bosnijos serbų kariai pateko į Srebrenicos anklavą ir ėmė sistemingai žudyti bosniakų (Bosnijos musulmonų) vyrus bei paauglius.
„Buvo nužudyti keturių mano seserų vyrai“, – pasakojo 48 metų Ifeta Hasanovič, kurios sutuoktinis Hasibas tapo viena iš devynių aukų, kurių palaikai buvo identifikuoti po 2019 metų liepos.
„Buvo nužudytas mano brolis, taip pat jo sūnus. Mano anyta neteko savo vyro ir sūnaus“, – pridūrė ji.
Srebrenicos žudynės, dviejų tarptautinių teismų pripažintas genocidu, įvyko einant į pabaigą 1992–1995 metų kruvinam karui tarp Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų, pareikalavusiam apie 100 tūkst. gyvybių.
Iki šiol daugiau nei 80 masinių kapaviečių buvo rasti ir identifikuoti beveik 6 900 aukų palaikai.
Bosnijos serbų pajėgoms per karą vadovavęs generolas Ratko Mladičius, kurį daugelis serbų tebelaiko didvyriu, JT tribunolas 2017 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos dėl karo nusikaltimų, įskaitant genocidą Srebrenicoje. R. Mladičius šiuo metu laukia teismo sprendimo dėl jo pateiktos apeliacijos.
Radovanas Karadžičius, Bosnijos serbų karo laikų politinis lyderis, Hagoje taip pat buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Kova su neigimu
Srebrenicos žudynės yra vienintelis Bosnijos konflikto epizodas, kurį tarptautinė bendruomenė laiko genocidu.
Ir nors Bosnijos musulmonams šio žiaurumo masto pripažinimas yra ilgalaikės taikos sąlyga, daugumai serbų – lyderiams ir eiliniams žmonėms tiek Bosnijoje, tiek Serbijoje – žodžio „genocidas“ vartojimas lieka tabu.
Artėjant metinėms, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius apibūdino Srebrenicą kaip „tai, kuo neturėtume ir negalėtume didžiuotis“, tačiau viešai jis dar nė karto nėra ištaręs žodžio „genocidas“.
Skurdžioje Srebrenicoje – rytų Bosnijoje esančiame miestelyje, turinčiame vos kelias parduotuves centre – šalia gyvena keli tūkstančiai serbų ir musulmonų.
Penktadienį miesto meras serbas Mladenas Grujičičius, išrinktas 2016 metais po genocido neigimu paremtos kampanijos, pareiškė, jog „kasdien atsiranda vis naujų įrodymų, paneigiančių visų įvykių dabartinį pateikimą“.
Bosnijos serbų politinis lyderis Miloradas Dodikas žudynes taip pat apibūdino kaip „mitą“.
Tačiau penktadienį Bosnijos jungtinio prezidiumo narys musulmonas Šefikas Džaferovičius pabrėžė: „Nenuilstamai reikalausime tiesos, teisingumo ir būtinybės teisti visus, kas įvykdė šį nusikaltimą“.
„Kovosime su tais, kas neigia genocidą bei garbina jo vykdytojus“, – sakė jis memorialiniame centre, kur sudalyvavo kolektyvinėje maldoje.
Siekdami išvengti didelių minių šeštadienį, organizatoriai pakvietė žmones lankytis memorialiniame centre visą liepos mėnesį.
