Z.Tegeltijos kandidatūrą dar turi patvirtinti Bosnijos parlamentas. Šis 58 metų ekonomistas anksčiau ėjo finansų ministro pareigas viename iš federacijos subjektų – Serbų Respublikoje.
Antradienį priimtas sprendimas laikomas svarbiu Bosnijai, kur vyriausybės nebuvimas stabdė atsigavimą po šalį nuniokojusio 1992–1995 metų karo.
Vyriausybės formavimo procesas buvo įstrigęs nuo 2018 metų spalį įvykusių rinkimų, kilus nesutarimams dėl bendradarbiavimo su NATO masto.
Bet kuriam prezidiumo priimamam sprendimui turi vienbalsiai pritarti visi jo nariai – tai yra dalis sudėtinio institucijų tinklo ir sprendimų priėmimo mechanizmo, sukurtų po karo ir skirto išlaikyti Bosnijoje trapią etninę pusiausvyrą.
Bosnijos serbai daugiausia yra prorusiški ir nepritaria bendradarbiavimui su NATO, o bosniai, kurių dauguma yra musulmonai, ir kroatai siekė glaudesnių ryšių su Vakarų kariniu aljansu.
Bosnijos žiniasklaida pranešė, kad prezidiumo nariams pavyko pašalintį vieną pagrindinių kliūčių – pasiekti kompromisą dėl dokumento, reglamentuosiančio bendradarbiavimą su NATO.
Prezidiumo pareiškime teigiama, kad reformos programos dokumentas bus pristatytas į NATO būstinę diena po Z.Tageltijos kandidatūros patvirtinimo. Išsamesnės informacijos kol kas neskelbiama.
Šalies serbų opozicija kritikavo Bosnijos prezidiumo serbą Miloradą Dodiką, teigdama, kad pasiektas susitarimas paruoš dirvą narystei NATO. M.Dodiko bendražygiai paneigė tokius teiginius.
Šefikas Džaferovičius, prezidiumo narys bosnis, pareiškė, kad šiuo atveju „nėra nei laimėtojų, nei pralaimėjusiųjų“.
„Laimėtojai yra Bosnijos piliečiai“, – pridūrė jis.
