Bostono airiai su Kennedy atsisveikindami laikėsi senųjų tradicijų – ir su ašaromis, ir linksmai

Po dviejų gedulo dienų Bostone šeimos nariai prisiminė savo airišką kilmę ir surengė senovišką budėjimą prie velionio prieš šeštadienio laidotuves.

Susirinkusiųjų akyse buvo galima išvysti ašaras, tačiau žymiau garsiau skambėjo juokas, kai pagal airių tradiciją surengtose apeigose garbingieji svečiai ir giminaičiai laidė sąmojus, dainavo ir pasakojo istorijas.

Budėjimo prie mirusiojo naktį gyvieji sėdi prie mirusiojo ir nepalieka jo vieno. Jie pasakoja istorijas ir bando paguosti vienas kitą, išlenkia vieną ar kitą taurelę, jeigu tai padeda.

Šią tradiciją puikiai supranta JAV airiai, ypač katalikai, kurie sudaro didelę Bostono airių bendruomenės dalį.

„Viskis ir šnekos leidžia pasijusti žymiai geriau“, - šypsojosi Davidas Sargentas, vyriausias „Liberty“ viešbučio Masačusetse durininkas.

Penktadienį gedulingame renginyje skambėjo choro muzika, maldos, taip pat buvo rodomi velioniui skirti vaizdo įrašai. Dešimtys šeimos narių ir draugų su susijaudinimu pasakojo apie neramų, dažnai tragišką, tačiau galiausiai triumfuojantį senatoriaus gyvenimą.

Privatus atsisveikinimo vakaras užbaigė dvi dienas trukusį senatoriaus pagerbimą, kai tūkstančiai žmonių ėjo pro Kennedy karstą. Tai buvo tarsi airių tradicijos atkartojimas, kuomet kaimynai ateina atsisveikinti su mirusiu.

„Jie tai daro remdamiesi tradicija“, - pritardamas kalbėjo Bostono gyventoja Beth Kennedy, kuri emigravo iš Airijos prieš tris dešimtmečius, o dabar penktadienį stovėjo eilėje, kantriai laukdama, kol pateks prie E.Kennedy karsto.

„Taip, daug valgoma ir geriama. Sakoma, kad niekas nemoka geriau atsisveikinti su mirusiu, kaip airiai “, - pritarė jos draugė Breda Trepler, taip pat kažkada išvykusi iš Airijos.

Airis Danas Twohigas, atvykęs į Bostoną aplankyti savo dėdės kapo, kuris 1927 metais išvyko į Jungtines Valstijas, sakė, kad budėjimas prie mirusio jau nebėra toks įprastas reiškinys Airijoje, tačiau tai lieka svarbi kultūros dalis.

„Būnant su mirusiuoju parodomas dvasios bendrumas. Žmonės vaišinasi. Jiems neprivaloma gerti“, - sakė jis.

Bostone yra stipriai įsišaknijusios airių tradicijos. Mieste, kurį suformavo anglų naujakuriai, nuo XIX amžiaus vidurio vis labiau ėmė dominuoti airių emigrantai.