„Aš nemačiau kraujo – dėkui Dievui, kaip ir visi mano pažįstami Bostone bėgę lietuviai žinią apie sprogimus sutikome jau namie. Tačiau taip, per žinias besisukantys tų vietų, kurias tik ką kirtai vaizdai sukuria nepaprastą artumo jausmą – aš išties tik ką bėgau Boylstono gatve ir, matyt, kaip ir kiti pieno rūgšties apsvaiginti bėgikai net ir po sprogimų būčiau nesusiorientavęs ir bandęs pasiekti finišą. Žuvo vaikas, sužeisti keli kiti vaikai, šimtai artimųjų pergalės prieš pačius save pasitikti atėjusių žmonių buvo išdarkyti kaip kokiam karo lauke“, – savo tinklaraštyje rašo M.Katkus.
„Kad ir kas būtų susprogdinęs tas kelias bombas – vienišas maniakas, nepatenkintas viešbučio darbuotojas, kairiųjų ar dešiniųjų pusgalvių gauja ar religiniai bepročiai – šėtoniškam planui įgyvendinti pasirinktas pats tinkamiausias taikinys“, – tęsia jis.
Anot lietuvio, Bostono maratonas simbolizuoja visa tai, kas gera ir gražu yra Amerikoje – bendruomenės jausmas, sugyvenimas tarp etninių grupių, pagarba ir pasiaukojimas vardan kitų, labdara, savanorystė – tiesiog Tvin Pyksas be bobų ir žmogžudysčių.
„Po galais, pažiūrėkite per televiziją – priešingai nei kokiame Irake, po sprogimų žmonės bėgo sužeistųjų link, ieškodami kuo galėtų jiems padėti, nesijaudindami dėl savo kailio“, – rašoma tinklaraštyje.
M.Katkaus nuomone, po Bostono bombų maratonai nebebus tokie, kokie jie buvo
„Vienintelis masinis sportas, kuriame bet kas atėjęs gali patapšnoti per petį savo mėgstamam sportininkui, sušukti jo vardą. Bostonas bus bėgamas, tačiau teritorijos bus aptvertos, o dvasia, kurią šis didis įvykis sugebėjo išsaugoti nuo tų laikų, kai jį bėgo 15 entuziastų bus kitokia“, – sako M.Katkus.
