Branduolinis priešpalydovinis ginklas: prieš smogdama Ukrainai Rusija paleido kosminę raketą

Maskva galėtų sunaikinti šimtus palydovų

Į orbitą paleistame palydove branduolinio ginklo nėra. Tačiau JAV pareigūnai teigia, kad jis yra susijęs su tęstine Rusijos branduolinių priešpalydovine programa, kuri pastaraisiais mėnesiais kelia vis didesnį nerimą Joe Bideno administracijai, Kongresui ir vyriausybei nepriklausantiems ekspertams.

Jei ginklas būtų panaudotas, Maskva galėtų branduoliniu sprogimu sunaikinti šimtus žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų.

Šis palydovas, žinomas kaip „Cosmos-2553“, buvo paleistas 2022 m. vasario 5 d. ir vis dar skrieja aplink Žemę neįprasta orbita. Jis slapta veikia kaip naujos ginklų sistemos nebranduolinių komponentų, kurių Rusija dar neįdiegė, mokslinių tyrimų ir plėtros platforma, sakė kiti pareigūnai.

Rusija teigia, kad erdvėlaivis skirtas moksliniams tyrimams, o JAV pareigūnai teigia, kad šis teiginys nėra tikėtinas. Nors JAV jau daugelį metų žinojo, kad Rusija domisi branduoliniais priešpalydoviniais pajėgumais, tačiau tik pastaruoju metu galėjo geriau nustatyti programos pažangą, teigė JAV pareigūnai.

Jie teigė, kad galimas ginklas, jei ir kai jis bus dislokuotas orbitoje, galėtų sunaikinti palydovus toje kosmoso dalyje, kurioje dominuoja JAV vyriausybės ir komerciniai palydovai, įskaitant „SpaceX“ paslaugą „Starlink“, kuri pasirodė esanti labai svarbi Ukrainos karo veiksmams. „SpaceX“ neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Anksčiau neskelbtos detalės apie mokslinių tyrimų palydovą paaiškina pastaruoju metu Vašingtone kilusį ažiotažą dėl Rusijos branduolinių ambicijų kosmose. Jis kilo vasario mėnesį, kai Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas respublikonas Mike‘as Turneris paskelbė mįslingą pareiškimą apie neįvardytą „rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“ JAV ir paprašė prezidento J.Bideno išslaptinti su ja susijusią informaciją.

Paleistą palydovą vadino ir ginklo „prototipu“

Vėliau Baltieji rūmai viešai pareiškė, kad Rusija siekia to, ką pavadino „nerimą keliančiu“ antipalydoviniu pajėgumu. Pareigūnai šį klausimą apibūdino kaip rimtą susirūpinimą keliantį dalyką, kuris nekelia aktyvios grėsmės amerikiečių saugumui, nes ginklas nebuvo dislokuotas kosmose ir nėra skirtas atakuoti taikinius Žemėje.

Vienas su šiuo klausimu susipažinęs asmuo pavadino paleistą palydovą ginklo „prototipu“, tačiau kiti teigė, kad Rusijos programa nėra taip toli pažengusi.

Vasario mėn. Kremlius pareiškė, kad pranešimai, jog Rusija kuria branduolinę priešpalydovinę sistemą, yra išgalvoti. „Mūsų pozicija yra aiški ir skaidri: mes visada buvome ir dabar esame kategoriškai prieš branduolinių ginklų dislokavimą kosmose“, – tuomet tvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Praėjusį mėnesį JAV ir Japonija siekė pastatyti Rusiją į nepatogią situaciją, prašydamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsuoti dėl rezoliucijos, kuria būtų patvirtinta 1967 m. Kosmoso erdvės sutartis, draudžianti branduolinių ginklų iškėlimą į orbitą. Rusija vetavo šią rezoliuciją, teigdama, kad ji nėra pakankamai griežta, nes nedraudžia visų rūšių kosminių ginklų.

JAV pastangos tiesiogiai aptarti susirūpinimą keliančius klausimus dėl priešpalydovinės programos su Rusijos pareigūnais taip pat buvo atmestos, sakė JAV pareigūnai.

Raketą paleido likus trims savaitės iki plataus masto karo Ukrainoje

Rusija iškėlė raketą „Cosmos-2553“ į orbitą likus 19 dienų iki 2022 m. vasario 24 d., kai V.Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą. Kosminiame aparate buvo „įrengti naujai sukurti borto prietaisai ir sistemos, skirtos jiems išbandyti radiacijos ir sunkiųjų krūvį turinčių dalelių poveikio sąlygomis“, pranešė Rusijos gynybos ministerija, remdamasi valstybės kontroliuojama naujienų tarnyba TASS.

Valstybės sekretoriaus padėjėja Mallory Stewart šį mėnesį viešose pastabose užginčijo šį paaiškinimą, nenurodydama konkretaus palydovo.

„Orbita yra regione, kuriuo nesinaudoja joks kitas kosminis laivas, – tai savaime buvo neįprasta, – sakė ji, kalbėdama Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centre. – Ir orbita yra aukštesnės radiacijos regione nei įprastos žemesnės Žemės orbitos, bet ne pakankamai aukštos radiacijos aplinkoje, kad būtų galima atlikti pagreitintus elektronikos bandymus, kaip Rusija apibūdino šį tikslą.“

M.Stiuart sakė, kad JAV „žinojo, jog Rusija siekia tokio pajėgumo jau daugelį metų, tačiau tik neseniai galėjome tiksliau įvertinti jų pažangą“.

Remiantis profesionalių palydovų sekėjų duomenimis, „Cosmos-2553“ vis dar yra orbitoje. JAV žvalgybos bendruomenės ir Nacionalinės saugumo tarybos atstovai atsisakė aptarti palydovą ar jo ryšį su Maskvos antisatelitine programa.

JAV žvalgybos pareigūnai jau dešimtmečius nerimauja dėl Rusijos ir Kinijos kosminių pajėgumų ir jau seniai palydovus laiko pažeidžiamu taikiniu didelio konflikto su bet kuria iš priešininkių atveju. Šie nuogąstavimai pastaraisiais metais tapo dar aktualesni, nes palydovai tapo neatsiejama karinių pajėgumų ir pasaulinių ryšių sistemų dalimi.

Pentagonas vis labiau pasikliauja komerciniais palydovais, kurie, kitaip nei kariniai ir žvalgybos kosminiai laivai, paprastai nėra apsaugoti nuo intensyvios branduolinio sprogimo radiacijos.

Rusijos priešpalydovinis branduolinis užtaisas galėtų būti panaudotas siekiant sukelti grėsmę žemoje Žemės orbitoje esantiems kosminiams laivams, kur JAV bendrovės ir vyriausybinės agentūros valdo daugiau palydovų nei bet kuri kita šalis. Kosminių duomenų bendrovės „LeoLabs“ duomenimis, balandžio mėn. pabaigoje šioje kosmoso dalyje veikė beveik 6 700 Amerikos palydovų. Kinija ten turėjo 780 palydovų, o Rusija – 149.