Virusologė Angela Rasmussen AFP sakė, kad tokie radiniai kelia klausimų dėl vakcinos gamybos proceso sąžiningumo, vakcina galėtų sukelti problemų žmonėms, turintiems silpnesnį imunitetą.
Vakciną gaminantis Gamalėjos institutas tokią informaciją neigė.
Pasak Brazilijos tyrėjų, problema yra susijusi su adenoviruso vektoriaus technologija, kuria paremta ši vakcina. Paprastai adenovirusai sukelia nesunkias kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, peršalimą.
Gaminant vakcinas tokie virusai yra genetiškai modifikuojami taip, kad negalėtų daugintis, ir galėtų pernešti DNR instrukcijas žmogaus ląstelėms, kurios pradėtų gaminti koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą.
„Sputnik V“ vakcinoje dviejų tipų adenoviruso vektoriai: 26-ojo tipo adenovirusas (Ad26) pirmojoje dozėje ir 5-ojo tipo adenovirusas (Ad5) antrojoje dozėje.
Pasak Brazilijos sveikatos apsaugos reguliavimo tarnybos, ištirtuose antros „Sputnik V“ dozės mėginiuose esantis adenovirusas gali daugintis. Vadinasi, jis gali daugintis ir organizme.
Rusija anksčiau tikino, kad Brazilijos sprendimas neleisti importuoti „Sputnik V“ yra „politinis“.
Balandžio pradžioje Slovakija pareiškė, kad jai atsiųstos „Sputnik V“ vakcinos dozės nėra identiškos toms, kurių vertinimas buvo pateiktas britų mokslo žurnale „Lancet“. Jame paskelbti rezultatai, kad rusiška vakcina yra saugi ir efektyvi, nulėmė Slovakijos sprendimą jos įsigyti.
Vakcinos gamintojas apkaltino Slovakiją „dezinformacija“ ir pareikalavo grąžinti 200 tūkst. vakcinos dozių, kad jos galėtų būti perduotos kitoms šalims.
