Šios demonstracijos bus pirmasis priešininkų bandymas paversti plataus masto pyktį spaudimu centro dešiniųjų prezidentui, kaltinamam kliudžius korupcijos tyrimui.
„Brazilija šį sekmadienį išeis į gatves ir pareikš 'Gana šios vyriausybės!'“, – pranešė profesinių sąjungų asociacija.
Svarbiausių protestų tikimasi sostinėje Brazilijoje ir San Paule. Tačiau kiti protestai, kuriuos paskelbė labiau centro dešiniųjų pažiūrų grupuotės, buvo atšaukti.
M.Temeras kovoja dėl savo politinės karjeros po to, kai trečiadienį buvo paskelbtas slaptas įrašas, kuriame girdima, kaip jis leidžia sumokėti įkalintam politikui už tylėjimą.
Šeštadienį jis pareiškė, kad įrašas „suklastotas“.
„Aš toliau vadovausiu vyriausybei“, visoje šalyje per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė M.Temeras ir pridūrė, kad Brazilija galiausiai pradeda dorotis su blogiausiu nuosmukiu šalies istorijoje.
Kovojančiam prieš apkaltą M.Temeruire reikia tvirčiau sutelkti valdantįjį aljansą, kuris remiasi jo centro dešiniąja PMDB partija ir PSDB socialdemokratais.
Partijos PSDB vadovybė sekmadienį šaukia posėdį, prasidėsiantį 20 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku.
Brazilijos prezidentas M.Temeras įtariamas leidęs sumokėti už tylėjimą vienam politikui, įkalintam už korupciją.
Per maždaug parą po dienraščio „O Globo“ skandalingo straipsnio, kad viename garso įraše girdima, kaip M.Temeras sutinka, jog būtų sumokėtas įkalintam politikui, buvo pateikti aštuoni oficialūs prašymai pradėti jo apkaltos procesą.
Didėjant spaudimui Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą oficialiam tyrimui dėl M.Temero numanomų ryšių su minėtu kyšininkavimo atveju.
Nors ir anksčiau būta įtarimų, kad jis dalyvavo dideliuose kyšininkavimo susitarimuose, M.Temeras turi ribotą teisinę neliečiamybę.
Valstybės vadovas negali būti teisiškai persekiojamas už nusikaltimus, įvykdytus prieš prasidedant jo kadencijai. Vis dėlto naujausias tyrimas dėl įtariamo mėginimo nupirkti liudytojo tylą susijęs su veiksmais, atliktais, kai M.Temeras jau buvo prezidentas.
Jeigu jis atsistatydintų, šią bylą nagrinėtų nebe Aukščiausiasis Teismas, o agresyvesniais ir sparčiau veikiančiais laikomi žemesnės instancijos teismai.
Jeigu prezidentas nuspręs likti poste, Kongresas gali pradėti apkaltos procedūrą. Vis dėlto apkaltos šalininkams būtų sunku tikėtis sėkmės, jeigu M.Temeras tebeturėtų stiprų palaikymą parlamente.
