Sveikatos apsaugos ministerija nurodė užfiksavusi 54 771 naują užsikrėtimo atvejį ir paaiškino, jog taip nutiko daugiausiai sistemos dėl informacijos apie naujus COVID-19 pacientus „nestabilumo“. Tai reiškia, kad kelios valstijos pateikė duomenis apie užsikrėtimo atvejus, nustatytus per kelias dienas.
Bendras užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Brazilijoje išaugo iki 1 032 913 žmonių, o 48 954 jų mirė. Pagal abu rodiklius šalis yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.
Vis tik ekspertai sako, kad Brazilijoje atliekama per mažai COVID-19 testų, todėl tikrasis epidemijos mastas veikiausiai yra dar didesnis.
Nors statistika atrodo niūri, šalyje pagaliau pastebėta koronaviruso protrūkio kreivės plokštėjimo požymių. Tačiau 212 mln. gyventojų turinti valstybė tebėra vienas didžiausią nerimą keliančių pandemijos židinių.
Nuo birželio pradžios Brazilijoje buvo užregistruota daugiau naujų užsikrėtimo (518 tūkst.) ir pacientų mirties (19 tūkst.) atvejų negu kurioje nors kitoje šalyje, rodo naujienų agentūros AFP surinkta oficialių šaltinių statistika.
Kiekvieną iš pastarųjų keturių dienų šalyje mirusiųjų nuo koronaviruso buvo daugiau kaip tūkstantis.
Brazilijai sunkiai sekėsi parengti kovos su pandemija strategiją.
Prezidentas Jairas Bolsonaro, anksčiau sakęs, kad COVID-19 yra ne pavojingesnė nei „lengvas gripas“, ne kartą kivirčijosi su valstijų ir vietos valdžios institucijomis dėl jų taikomų izoliacijos priemonių ir verslo įmonių uždarymo.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis argumentuoja, kad suvaržymų poveikis gali būti blogesnis už viruso žalą, taip pat spaudė Sveikatos apsaugos ministeriją rekomenduoti COVID-19 gydyti antimaliariniais vaistais chlorokvinu ir hidroksichlorokvinu, nors neaišku, kiek jie yra veiksmingi ir saugūs kovojant su koronavirusu.
J.Bolsonaro šį mėnesį pagrasino išvesti Braziliją iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir apkaltino ją „ideologiniu šališkumu“ prieš minėtus preparatus. Nuo pandemijos pradžios prezidentas atleido jau du Brazilijos sveikatos apsaugos ministrus, iškilus nesutarimų dėl politikos.
Balandį jo atleistas sveikatos apsaugos ministras Luizas Henrique Mandetta sakė AFP, kad koronaviruso epidemijos kančias šalyje paaštrino vyriausybės siunčiamos prieštaringos žinios.
„Sveikatos apsaugos ministerija ir valstijų gubernatoriai sako žmonėms likti namie ir laikytis socialinio atstumo, o prezidentas sako ir daro priešingai“, – aiškino jis.
Prieš pusantrų metų į valdžią atėjusio J.Bolsonaro populiarumą susilpnino pandemija, taip pat virtinė tyrimų, nukreiptų prieš prezidentą ir jo aplinkos narius, bei aštrėjantys nesutarimai su Kongresu ir Aukščiausiuoju teismu.
Tuo metu Pasaulio bankas prognozuoja, kad didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika šiemet patirs rekordinį 8 proc. susitraukimą.