Apklausose pirmauja charizmatiškas, bet suterštos reputacijos buvęs metalininkas L.I. Lula da Silva, kuris 2003–2010 metais Brazilijai vadovavo ekonominio pakilimo laikotarpiu. Jis siekia įspūdingo sugrįžimo praėjus ketveriems metams po to, kai buvo įkalintas po prieštaringai vertinamų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos, kuriuos Aukščiausiasis Teismas panaikino.
J.Bolsonaro, kovingas buvęs kariuomenės kapitonas, kurio populiarumas nukentėjo dėl tragiško COVID-19 nesuvaldymo ir smunkančios ekonomikos, siekia pergalės iš paskutiniųjų ir užsiminė, kad nepripažins pralaimėjimo.
Jis ne kartą be jokių įrodymų tvirtino, kad Brazilijos elektroninio balsavimo sistema yra persmelkta sukčiavimo.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtais naujausios „Datafolha“ instituto atliktos apklausos duomenimis, rinkimų finišo tiesiojoje L.I. Lula da Silva pirmauja prieš J.Bolsonaro 50 proc. prieš 36 proc.
Pagal šiuos duomenis, į kuriuos neįtraukti rinkėjai, ketinantys atiduoti tuščius arba sugadintus biuletenius, L.I. Lula da Silva gali laimėti iš karto ir išvengti antrojo rinkimų turo spalio 30 dieną.
L.I. Lula da Silva deda visas pastangas, kad iškovotų pergalę pirmajame ture, važinėja po šalį ir pasitelkia žvaigždžių, tokių kaip popmuzikos superžvaigždė Anitta ir dainų autorius Caetano Veloso, populiarumą ir patrauklumą, kad įtikintų dvejojančius brazilus skirti jam „taktinį balsą“.
„Ant kortos pastatyta demokratija prieš fašizmą“, – šiurkščiu savo balsu praėjusį mėnesį vykusiame politiniame mitinge džiūgaujančiai, raudonos Darbininkų partijos (PT) spalvos rūbais apsirengusiai miniai kalbėjo 76 metų vyras.
Pastaroji frazė šiomis dienomis dažnai skamba 214 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri labai susiskaldžiusi po ketverius metus trukusios J.Bolsonaro polemikos socialiniuose tinkluose, išpuolių prieš valdžią, Amazonės miškų naikinimo ignoravimo ir beatodairiškos kovos už savo „Biblijos, kulkų ir jautienos“ koaliciją – evangelikus krikščionis, griežtosios linijos šalininkus saugumo srityje ir galingą žemės ūkio verslo sektorių.
Būdamas žalia ir geltona Brazilijos vėliavos spalvomis pasidabinusių rėmėjų masinių eitynių ir motociklininkų sambūrių priešakyje J. Bolsonaro pasitelkė savo telegeniškos, pamaldžios krikščionės sutuoktinės, Brazilijos pirmosios ponios Michelle populiarumą, o ketvirtadienį sulaukė futbolo superžvaigždės Neymaro paramos.
67 metų J.Bolsonarui pažadėjus, kad jo perrinkimas gali baigtis tik trimis būdais – „kalėjimu, mirtimi arba pergale,“ – rinkimai gali būti neramūs didžiausiai Lotynų Amerikos valstybei, kuri 1985 metais išsivadavo iš du dešimtmečius trukusios karinės diktatūros.
„Daug kas pastatyta ant kortos... Balsuojama dėl demokratijos išlikimo“, – sakė analitinio centro „Inter-American Dialogue“ politikos ekspertas Michaelas Shifteris ir pavadino J.Bolsonaro „antidemokratiškiausiu prezidentu“ nuo karinio režimo laikų.
Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad tam tikri neramumai ir smurtas „turbūt yra tikėtini“.
„Klausimas už milijoną“
Pasak Brazilijoje įsikūrusio Getulio Vargaso fondo politinio analitiko Guilherme Casaroeso, „klausimas už milijoną“ yra, kokia konkrečiai bus šių neramumų forma.
J.Bolsonaro, kuris neslepia nostalgijos diktatūrai, suteikė kariuomenei svarbų vaidmenį savo vyriausybėje ir entuziastingai siekė jos paramos.
Tačiau gynybos ekspertai teigia, kad visavertis karinis perversmas mažai tikėtinas.
Analitikų teigimu, labiau tikėtina, jog J.Bolsonaro apskųs rezultatus teisme arba sieks atidėti antrąjį rinkimų turą.
Didesnį nerimą kelia tai, ką G.Casaroesas vadina „Kapitolijaus riaušių scenarijumi“: Brazilijos versija neramumų, kuriuos sukėlė J.Bolsonaro sąjungininko buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, kai šis atsisakė pripažinti pralaimėjimą rinkimuose.
Be to, nuo 2019 metų sausio 1 dienos, kai J.Bolsonaro pradėjo eiti pareigas ir ėmėsi šaunamiesiems ginklams palankios politikos, registruotų ginklų savininkų skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus – iki 673 000.
Tai, kartu su kai kurių kariuomenės ir policijos sluoksnių atkaklia parama J.Bolsonaro, stebėtojus Brazilijoje ir už jos ribų verčia sunerimti.
Baltieji rūmai antradienį perspėjo, kad Brazilijoje negali kilti smurto, sakydami, kad Jungtinės Valstijos „atidžiai stebės“ rinkimų procesą.
156 mln. Brazilijos rinkėjų taip pat rinks žemuosius Kongreso rūmus, trečdalį Senato, visų 27 valstijų gubernatorius ir valstijų įstatymų leidėjus.
Balsavimo apylinkės duris atvers 8 val. ir dirbs iki 17 val. vietos (14–23 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų tikimasi maždaug po dviejų valandų.
