Opozicijos deputatams reikėjo mažiausiai 342 balsų 513 vietų Kongreso žemuosiuose rūmuose, kitaip tariant – dviejų trečdalių, kad svarstymas dėl D.Rousseff apkaltos būtų perduotas Senatui, kuriam dabar teks atsakomybė spręsti, ar pritarti jos teismui.
Tiek balsų buvo užsitikrinta po penkias valandas užtrukusio balsavimo žemųjų rūmų sesijoje. Deputatai balsavo po vieną, tiesiogiai transliuojant televizijai, ir turėjo po 10 sekundžių pareiškimui padaryti.
Esu laiminga, laiminga, laiminga, <...> kad Dilma bus nušalinta, – sakė 63 metų pensininkė Maristela de Melo.
Kai buvo pranešta apie 342-ąjį balsą opozicijos gretose kilo nesuvaldomas džiūgavimas, kurį smarkiu švilpimu siekė užgožti D.Rousseff šalininkų stovykla.
Keli įstatymų leidėjai dar nebalsavo, todėl galutinis rezultatas gali žymėti dar didesnę opozicijos pergalę.
„Kokią garbę man suteikė likimas!“ – šūktelėjo socialdemokratų partijos narys Bruno Araujo, kurio balsas už apkaltą buvo lemiamas.
Prezidentės administracijos vadovas Jacques'as Wagneris kaltino deputatus balsavus už apkaltą, nors jie neįrodė, kad D.Rousseff, kaltinama neteisėtai manipuliavusi biudžeto rodikliais, įvykdė sunkų nusikaltimą.
„Tokiu būdu Atstovų Rūmai grasina sutrikdyti 30 metų demokratijos šioje šalyje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje karinės diktatūros pabaigą 1985 metais.
„Tai buvo perversmas prieš demokratiją“, – savo ruožtu sakė D.Rousseff generalinis prokuroras Jose Eduardo Cardozo.
Pasak jo, 68 metų kairiųjų pažiūrų lyderė parlamento žemųjų rūmų sprendimą pirmąkart viešai pakomentuos pirmadienį.
Protestavo ir šalininkai, ir priešininkai
Nuotaikos parlamento salėje persidavė ir dešimtims tūkstančių žmonių, stebėjusių balsavimą didžiuliuose televizijos ekranuose prie Kongresų rūmų, – opozicijos šalininkai siautulingai šventė, o palaikantys D.Rousseff buvo apimti nevilties.
„Esu laiminga, laiminga, laiminga. Jau metus demonstruoju vildamasi, kad Dilma bus nušalinta“, – sakė 63 metų pensininkė Maristela de Melo.
Keli tūkstančiai policininkų per balsavimą buvo dislokuoti esplanadoje prie Kongreso, o tam, kad abi stovyklas būtų atskirtos buvo pastatyta ilga metalinė užtvara.
Balsavimas Senate dėl 68 metų pirmosios šalies prezidentės moters, kaip tikimasi, tikriausiai vyks gegužės mėnesį.
Jei, kaip daugelis tikisi, Senatas irgi pritars kairiųjų pažiūrų prezidentės apkaltai, D.Rousseff turėtų pasitraukti 180-čiai dienų, o laikinuoju prezidentu taptų jos oponentu tapęs viceprezidentas Michelis Temeris.
Vis dėlto, kaip teigia analitikai, opozicija ilgai nedžiūgaus.
M.Temeris paveldės šalį su didžiausia per pastaruosius metus dešimtmečius recesija ir su chaotiška politine scena, kuri gali tapti dar labiau nevaldoma, nes D.Rousseff Darbininkų partija yra nusiteikusi keršyti opozicijai.
„Temeriui nebus lengva, – sakė nepriklausomas politikos analitikas Andre Cesaras. – Tai bus košmaras.“
„Nuteisti nekaltą moterį“
D.Rousseff yra kaltinama neteisėtais apskaitos manevrais vyriausybės trūkumams per jos perrinkimą 2014-aisiais užmaskuoti. Daugelis brazilų taip pat laiko ją atsakinga už didžiausią šalies recesiją per ilgesnį nei kartos gyvenimas laiką ir didžiulį korupcijos skandalą dėl valstybinės naftos kompanijos „Petrobras“.
Prezidentė, kuri Brazilijos karinės diktatūros metais (1964-1985) buvo kalinama ir kankinama, vajų už apkaltą pavadino „perversmu“ ir šis kaltinimas skamba įtikinamai jos šalininkams.
„Jie nori nuteisti nekaltą moterį ir išgelbėti korumpuotuosius“, – šeštadienį sakė D.Rousseff.
Tačiau oponentai sako, kad D.Rousseff ir jos pirmtako Luizo Ignacio Lulos da Silvos vadovavimas daugiau kaip dešimtmetį kenkė šaliai.
Jie taip pat kaltina juos dėl „Petrobras“ skandalo ryšium su tuo, kad vadovų ir politikų kartelis plėšė šią didžiulę korporaciją išpūstais kontraktais, net jei įtariamos ir garsios figūros iš apkaltos šalininkų stovyklos.
Gatvės politika
Didžiulės opozicijos eitynės, kuriose dalyvaudavo šimtai tūkstančių žmonių, pastaraisiais mėnesiais atliko svarbų vaidmenį didinant prieš D.Rousseff nukreiptą spaudimą, kuris tapo neįveikiama jėga.
Gatvėse liejamas pyktis gali vėl tapti svarbiu veiksniu, šiai krizei perėjus į tolesnį etapą.
Specializuotam politinių apžvalgų portalui „Congresso en Foco“ vadovaujantis Sylvio Costa sakė naujienų agentūrai AFP, kad Brazilijos rūpesčiai dar tik prasideda.
„Tie, kas pralaimės, toliau protestuos gatvėse, – sakė jis. – Viena aišku – ši krizė nesibaigs šiandien.“
Tačiau sekmadienį gatvėse buvo ramu, bent jau kol kas.
Sostinėje Brazilijoje prie Kongreso buvo susirinkę apie 53 tūkst. apkaltos šalininkų, nurodė policija. Dar apie 26 tūkst. žmonių buvo susirinkę prezidentę palaikančioje stovykloje, kuri nuo oponentų buvo atskirta metaline tvora.
Rio de Žaneire maždaug po 3 tūkst. abiejų stovyklų šalininkų surengė demonstracijas skirtingu laiku netoli Kopakobanos paplūdimio.
Atmosfera buvo veikiau šventiška: Rio de Žaneire pasirodymą surengė fanko muzikos grupė, o sostinėje protestuotojai pūtė trimitus ir vuvuzelas, tarsi per futbolo rungtynes.
Šalies finansų sostinėje San Paule tūkstančiai apkaltos šalininkų susirinko centriniame „Avenida Paulista“ prospekte, o daugelis jų vilkėjo žalios ir geltonos spalvų nacionalinės futbolo rinktinės marškinėlius.
