Kodėl žmonės iš Irako atvažiuoja į Brestą? Kaip tai paveikė būsto nuomos kainas mieste? Ką kalba vietos gyventojai apie situaciją Baltarusijos-Lenkijos pasienyje?
Apie tai pasakojama Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų portalo rusų kalba straipsnyje.
Atvyksta ne iš Minsko
Reportažuose apie migrantus, esančius prie Baltarusijos ir Lenkijos valstybių sienos, daugiausia minima padėtis Kuznicos-Bruzgių pasienio punkte netoli Gardino.
Čia yra daug žmonių iš Irako ir kitų šalių, norinčių patekti į Europos Sąjungą.
Tačiau vis daugiau migrantų dabar pastebima kitame dideliame mieste prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos – Breste.
Vietos gyventojai atkreipia dėmesį, kad nedidelės migrantų grupės čia buvo pastebėtos dar rudens pradžioje, tačiau tikrai rimtas jų antplūdis prasidėjo nuo lapkričio vidurio, rašoma straipsnyje „Deutsche Welle“ interneto svetainėje.
Taksisto Andrejaus teigimu, dažniausiai migrantai į Brestą atvyksta ne iš Minsko, o iš Baltarusijos ir Lenkijos pasienio – po nesėkmingų bandymų kirsti nelegaliai sieną.
„Kai pavežiau kelis užsieniečius iš Irako, jie kalbėjo, kad pasienyje praleido kelias savaites, bet patekti į Lenkiją taip ir nepavyko, o miške labai šalta. Dabar jie nori pasiilsėti Breste ir vėl eiti į pasienį“, – pasakojo Andrejus.
Jo kolega prisistatęs Viktoru taip pat pabrėžė, kad migrantai kol kas nesirengia grįžti į Baltarusijos sostinę, iš kur organizuojami repatriaciniai reisai į Iraką.
„Iki sienos Kameneco rajone važiavau jau keturis kartus, – prisipažįsta Viktoras. – Visi migrantai, kuriuos vežiau, vykti į Minską nenori. Atskridę jie iš karto važiavo į pasienį, kur įrengė stovyklą ir bando prasibrauti į Lenkiją. Kai nepavyksta, jie trumpam atvyksta į Brestą, kad šiek tiek susitvarkytų.“
Kaip pasakoja „Deutsche Welle“, ir taksistai, ir butus nakvynei nuomojantys žmonės aiškina, kad dabar Breste gali būti keli šimtai migrantų.
Dauguma jų stengiasi nesirodyti vietose, kur daug žmonių, kad neatkreiptų į save dėmesio.
Tačiau yra ir tokių, kurie legaliai apsigyvena viešbučiuose.
„Aptarnaujame migrantus, bet tam jie turi turėti pasus ir galiojančias Baltarusijos vizas“, – aiškina vieno iš Bresto viešbučių administratorė Liudmila.
Anot jos, pastaruoju metu tarp viešbučio svečių yra daug Irako piliečių, kurie su didelėmis šeimomis apsistoja 2-3 paroms.
„Dviviečių kambarių kainos nuo 70 iki 85 Baltarusijos rublių per dieną (25-30 eurų) užsieniečių neatbaido. Mes sutinkame, kad tokiame numeryje apsistotų ir keli vaikai“, – sako Liudmila.
Vis dėlto dažniau migrantai bando apsistoti nuomojamuose butuose.
Taksi vairuotojas Viktoras pasakoja, kad jis ir jo kolegos dabar aktyviai bendrauja su tokių butų savininkais.
„Migrantams toks variantas labiau patinka, nes vieno kambario bute gali nakvoti 10 ar 12 žmonių“, – aiškina Viktoras.
Jis priduria, kad dėl užsieniečių antplūdžio nuomotojai smarkiai pakėlė kainas.
Jei dar neseniai paprastą butą Breste buvo galima išsinuomoti už 50 JAV dolerių (apie 44 eurai) per parą, tai dabar derybos prasideda nuo 100 JAV dolerių (apie 89 eurai).
Situaciją vertina ramiai
„Deutsche Welle“ interneto svetainės rusų kalba straipsnyje pasakojama, kad nieko nežinoma apie kokius nors konfliktus, kurie būtų susiję su atvykėlių iš arabų šalių pasirodymu Breste.
Esą vietiniai gyventojai ramiai vertina esamą situaciją.
„Aišku, žinome, kas vyksta: kartais gatvėse ar parduotuvėse sutinkame migrantus. Būna gaila, kai matai, jog vaikai aprengti rūbais, netinkamais sezonui. Tarsi norisi padėti, bet tada supranti, kad taip jų tėvai pasirinko“, – įspūdžiais dalijasi Bresto gyventoja Natalija.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, moteris taip pat sako, kad su migrantais bendrauti yra sunku, nes nedaug jų moka bent anglų kalbą.
Todėl trumpai pasikalbėti galima tik pasitelkus internetinį vertimą.
Iš migrantų žodžių galima suprasti, kaip jie kenčia pasienyje dėl šalčio ir maisto trūkumo.
„Tikriausiai ne visi jie dar supranta, o gal apsimeta nesuprantantys, kad buvo žiauriai apgauti, kai nusprendė atskristi į Baltarusiją tikėdamiesi be problemų kirsti sieną su Europos Sąjunga“, – sako Natalija.
Migrantai iš Čečėnijos
Prieš keletą metų Bresto gyventojai jau buvo susidūrę su migrantų srautu, kai į miestą atvyko daug žmonių iš Čečėnijos, sakoma „Deutsche Welle“ interneto svetainės rusų kalba publikacijoje.
Tada irgi smarkiai išaugo nuomojamo būsto paklausa, taksistai galėjo gerokai pabranginti paslaugas.
„Dabartinės situacijos su kurdais nepalyginčiau su ta, kuri buvo su čečėnais. Visgi tada jie į Europos Sąjungą bandė patekti traukiniu ir prašė prieglobsčio pirmoje Lenkijos stotyje Terespolyje“, – prisimena taksi vairuotojas Viktoras.
„Man taip pat nepatiko, kai Brestą užplūdo migrantai iš Čečėnijos ir buvo sunku nusipirkti traukinio į Lenkiją bilietą. Bet bent jau jie masiškai nešturmavo sienos, kad nelegaliai ją kirstų“, – sako Natalija.
Kaip rašo „Deutsche Welle“, ji taip pat pastebi, kad pažįstamų rate sukaupė daug negatyvo Baltarusijos pasieniečių atžvilgiu.
„Mano draugai atvirai sako, kad negali ramiai bendrauti su dabar tarnaujančiais pasienyje. Juk ten vyksta absoliučiai nenuspėjami dalykai, o mūsų pasieniečiai skatina nelegalią migraciją“, – mano Bresto gyventoja.
-
A.Lukašenka ragina ES apmokėti migrantų repatriaciją
-
Irakas išsiuntė į Baltarusiją du lėktuvus migrantų repatriacijai
-
A.Bilotaitė: situacija pasienyje su Baltarusija stabilizavosi, tačiau negalime būti ramūs
-
Berlynas atmetė A.Lukašenkos raginimą įsileisti 2 tūkst. įstrigusių migrantų
-
Lenkijos Senatas palaiko švelnesnę lankymosi nepaprastosios padėties zonoje tvarką
-
Per parą apgręžti 45 migrantai, vienas įleistas, vėl pažeista koncertina
