Iki kovo 29 dieną numatyto pasitraukimo iš ES likus mažiau nei dviem mėnesiams, JK parlamente buvo balsuojama dėl pataisų, turėjusių užtikrinti sklandesnes Londono ir Briuselio skyrybas.
Kas nutiko antradienį?
Iš septynių pataisų tik dvi sulaukė daugumos parlamentarų palaikymo:
- 318 balsų buvo pritarta konservatorės Caroline Spelman pasiūlymui neleisti Britanijai pasitraukti iš ES be susitarimo Tiesa, ši pataisa nėra teisiškai įpareigojanti.
- Parlamentarai pritarė įtakingo konservatorių įstatymų leidėjo Grahamo Brady pasiūlymui vadinamąją „apsidraudžiamąją priemonę“ (angl. backstop) pakeisti alternatyva, kad būtų išvengta realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
Norint rasti alternatyvą „apsidraudžiamajai priemonei“, teks su Briuseliu dėl sutarties derėtis iš naujo. Tačiau Bendrija ne kartą leido suprasti, kad esminių pokyčių tikėtis neverta.
Greičiausiai baiminamasi „domino efekto“: iš naujo susiderėjus dėl Airijos ir Šiaurės Airijos sienos, kitos ES narės gali pradėti teikti savo pageidavimus, būtų atvertas kelias JK persiderėti ir dėl kitų sąlygų.
Bloko nenoras derėtis iš naujo buvo patvirtintas iškart po balsavimo Bendruomenių rūmuose. „Apsidraudžiamoji priemonė yra susitarimo dėl išstojimo dalis. Išstojimo susitarimas nėra atviras pakartotinėms deryboms“, – teigė Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidento Donaldo Tusko atstovas spaudai.
Jam antrino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sakęs, kad tai yra „geriausias įmanomas susitarimas“.
ES narės Airijos, besiribojančios su JK sudėtyje liekančia Šiaurės Airija, vyriausybė paskelbė beveik identišką pranešimą. Dublinas griežtai priešinasi bet kokiems susitarimo projekto pokyčiams, susijusiems su „apsidraudžiamąja priemone".
Kas yra „apsidraudžiamoji priemonė“?
Po dvejų metų trukusių Briuselio ir Londono derybų sudarytame susitarimo projekte, kurį kiek anksčiau šį mėnesį parlamentas atmetė didele balsų persvara, numatyta „apsidraudžiamoji priemonė“ leistų išvengti fizinės sienos ir prekių patikrų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Tai – vienintelė vieta, kur JK ribojasi su ES.
Dabartiniame susitarimo projekte numatyta, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai: tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
Tačiau kai kurie parlamentarai nerimauja, kad ši priemonė, Londonui ir Briuseliui nesugebant susitarti, įsigalios visam laikui, todėl JK taps ES prekybos taisyklių įkaite.
Savo ruožtu Briuselis atsisako į teisiškai įpareigojančią sutartį įtraukti patvirtinimą, kad „apsidraudžiamoji priemonė“ galiotų laikinai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prošvaistė „Brexit“ aklavietėje: Britaniją išgelbės muitų sąjungos su ES sukūrimas?
Kas toliau?
Th.May ruošiasi keliauti į Briuselį, tačiau akivaizdu, kad Bendrija iš naujo derėtis nenori. Jei ES nesuteiks nuolaidų dėl „apsidraudžiamosios priemonės“, o Bendruomenių rūmai neras kompromiso, išaugs išstojimo be sutarties tikimybė.
Th.May: „ES turi ribotą apetitą tokiam pokyčiui, derybos nebus lengvos.“
Bendrijos nenorą derėtis antradienį pripažino ir pati Th.May. „ES turi ribotą apetitą tokiam pokyčiui, derybos nebus lengvos“, – kalbėjo ji.
„Kietasis „Brexit“, kuomet ES ir JK ryšius nutrauktų staiga – be pereinamojo laikotarpio – įvyktų jau kovo 29 dieną, o antradienį parlamentas atmetė dvi pataisas, kurios būtų leidusios užkirsti kelią tokiam scenarijui.
Buvo atmestas Leiboristų pasiūlymas, kad kad turi būti priimti teisės aktai, užkirsiantys kelią šaliai kovo 29 dieną palikti Europos Sąjungą nesudarius oficialaus susitarimo. Nepopuliari buvo ir Škotijos nacionalinės partijos (SNP) siūlyta pataisa, numačiusi, kad turi būti užkirstas kelias išstojimui iš ES be sutarties ir atidėtas išstojimo pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį procesas.
Nerimaujama, kad „Kietasis „Brexit“ sukeltų didelių problemų, pavyzdžiui, laikinai galėtų ištuštėti parduotuvių lentynos, sutrikti pagrindinių logistikos centrų veikla, atsirasti kelionių apribojimų.
Verslininkai ir ekonomistai įspėja, kad skyrybos be susitarimo suduotų smūgį šalies ekonomikai. Antradienį parlamentui atmetus pataisą, turėjusią užkirsti kelią „Brexit“ be sutarties scenarijui, iškart nukrito svaro vertė.
BBC rašo, kad tokiu atveju nukentėtų ir ES, tačiau Bendrija žino, jog dauguma britų parlamentarų nenori „Brexit“ be susitarimo. O tai tik sustiprina bloko poziciją bet kokiose derybose.
„The Wall Street Journal“ rašo, kol kas aišku tik viena: parlamente bus daugiau balsavimų. Pasak Th.May atstovo spaudai, vyriausybės vadovė Bendruomenių rūmams labai greitai pateiks tą susitarimo projektą, kurį jai pavyks susiderėti su ES.
Jei parlamentas atmes ir tą susitarimo projektą, reikia tikėtis tolimesnių derybų ir daugiau balsavimų.
„The Wall Street Journal“ neatmeta ir išankstinių rinkimų ar antro referendumo tikimybės. Vis dėlto tokių sprendimų neverta tikėtis iki numatytos išstojimo datos. Bet kuriuo atveju JK turėtų prašyti atidėti išstojimą iš ES.
Savo ruožtu Th.May ne kartą tikino, kad Londono ir Briuselio skyrybos įvyks kovo 29-ąją.
Bando išlošti laiko?
Politologai kol kas nemato būdų, kaip Th.May galėtų įtikinti ES kolegas pritarti pakeitimams.
„Matau tik vieną strategiją – ministrė pirmininkė pasinaudoja tuo, kad galiausiai įrodytų visiems, išskyrus savo labiausiai užsispyrusius Bendruomenių Rūmų narius, kad apsidraudžiamoji priemonė negali būti peržiūrėta“, – sakė Londono Karaliaus koledžo politikos profesorius Anandas Menonas.
„Ji tikrai grįš ir pasakys, kad šis susitarimas nėra pasiūlymas“, – kalbėjo jis.
Londono universiteto koledžo profesorius Mortenas Ravnas sutiko, jog panašu, kad Th. May tiesiog bando išlošti laiko.
A.Menonas: „Th.May užsitikrino paramą pataisai, kurios, kaip ji tikriausiai tikisi, nereikės laikytis, vildamasi, kad parlamentas paskutinę minutę pritars jos susitarimui, kad būtų išvengta „Brexit“ be sutarties“
„Th.May užsitikrino paramą pataisai, kurios, kaip ji tikriausiai tikisi, nereikės laikytis, vildamasi, kad parlamentas paskutinę minutę pritars jos susitarimui, kad būtų išvengta „Brexit“ be sutarties“, – sakė profesorius naujienų agentūrai AFP.
Premjerė pažadėjo įstatymų leidėjams suteikti galimybę balsuoti dėl to, kas turėtų būti daroma po vasario 14 dienos tuo atveju, jei jai per ateinančias dvi savaites nepavyks sudaryti naujo susitarimo.
