„Indikaciniais balsavimais“ siekta išsiaiškinti, ar koks nors „Brexit“ planas gali surinkti pakankamą palaikymą parlamente. Įstatymų leidėjai jau dukart yra atmetę premjerės Theresos May susitarimą su ES.
Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow siūlė įstatymų leidėjams balsuoti dėl aštuonių galimų „Brexit“ scenarijų. Tarp jų buvo galimybė išstoti be jokios sutarties balandžio 12-ąją, planas „Bendroji rinka 2.0“ (Common Market 2.0), perėjimas prie santykių, kokius su bloku palaiko Norvegija, pasiūlymas po „Brexit“ sukurti nuolatinę muitų sąjungą su ES, vadinamasis leiboristų „alternatyvusis planas“, galimybė atšaukti „Brexit“, naujas referendumas ir konservatorių įstatymų leidėjo Marcus Fysho pasiūlytas „atsarginis planas“.
Plano „Bendroji rinka 2.0“ šalininkai siūlė Britanijai likti ES bendrojoje rinkoje ir susitarti su bloku dėl laikinos muitų sąjungos, galiosiančios, kol jai bus rasta alternatyva.
Panašus į šią priemonę vadinamasis EFTA/EEA scenarijus siūlė šaliai likti Europos ekonominėje erdvėje ir iš naujo įstoti į Europos laisvosios prekybos asociaciją, tačiau pasitraukti iš muitų sąjungos.
Opozicinės Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno siūlytas penktasis variantas numatė glaudaus ekonominio bendradarbiavimo su ES planą, įskaitant „visuotinę muitų sąjungą“ ir „glaudų bendradarbiavimą“ su bloko bendrąja rinka.
Šeštuoju variantu, pateiktu Škotijos nacionalinės partijos (SNP), buvo siūloma atšaukti „Brexit“, jeigu likus kelioms dienoms iki planuojamo išstojimo parlamentas nepritartų sutarčiai su Briuseliu. Tokiu atveju įstatymų leidėjai būtų turėję balsuoti dėl išstojimo iš ES be susitarimo, ir jeigu tokia galimybė būtų atmesta – apskritai atšaukti procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
Be to, leiboristai siūlė dar vieną galimybę: surengti referendumą dėl bet kurio iš susitarimo su Briuseliu variantų.
Paskutinis, vadinamasis M. Fysho variantas numatė, kad vyriausybė turėtų susitarti su ES dėl dvejų metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu Britanijos prekės galėtų būti netrikdomai tiekiamos Bendrijos rinkai, nors pati šalis iš bloko būtų formaliai pasitraukusi. Bet to, pagal šį planą siūlyta, kad Londonas iki 2020 metų toliau mokėtų įmokas į ES biudžetą.
Daugiausiai, bet vis dėlto nepakankamai paramos sulaukė Keno Clarke'o pasiūlymas susisaistyti nuolatine muitų sąjunga su Europos Sąjunga. Už šį pasiūlymą balsavo 264 parlamento nariai, o prieš – 272.
Nepritarta ir pasiūlymui surengti antrąjį referendumą, kuris turėtų patvirtinti arba atmesti bet kokį „Brexit“ susitarimą (už – 268, prieš – 295 balsai).
Tiesa, nepritarta ir siūlymui palikti Europos Sąjungą be susitarimo. Už tokį variantą pasisakė vos 160 Bendruomenių rūmų narių, o prieš – net 400.
Parlamento nariai susitarė tik dėl vieno formalaus dalyko – pakeisti datą „Brexit“ dokumentuose po to, kai Europos Sąjunga davė britams daugiau laiko sprendimo paieškoms.
Naujoji data bus gegužės 22-oji, jeigu Bendruomenių rūmai greitu laiku galiausiai pritartų jau du kartus atmestam Th.May susitarimui su Europos Sąjunga. Jeigu ministrės pirmininkės susitarimo variantas būtų atmestas trečią kartą, tada galutinė išstojimo data būtų balandžio 12-oji.
